Pagalba su namų darbais
Man reik tokios pagalbos, kad stiliaus klaidų nebūtų ir šiaip kartais sakiniuose žodžius kai sudelioju gaunas truputį nelogiškai ; DD. Na, įdedu, ir sakykit, ar vilioja pažiūrėt šitą filmą, nes perskaičius recenziją taip turi ir būti (jei recenzija gera) Recenzija 21 gramas materialiai ir nematerialiai: Alejandro Gonzalez Inarritu filmas – šedevras „21 gramas“ „Sakoma, kad kiekvienas praranda 21 gramą tuo momentu, kai miršta. Kiekvienas.“. Perskaičius filmo aprašymą, šitie žodžiai įsiminė labiausiai. Iš karto ėmiau svarstyti apie gyvenimą ir mirtį. Iškilo daug klausimų, todėl nutariau pažiūrėti šį kino filmą. Jeigu tikitės lengvo filmo, kurį galėtumėte žiūrėti kramsnodami spragėsius, iškart pasakau – psichologinė drama „21 gramas“ ne jums. Tokiu atveju toliau galit nė neskaityti. O jeigu jums patinka sudėtingi filmai, po kurių neretai „plyšta“ galva, ši recenzija jums padės, manau, apsispręsti, ar skirt šiam filmui dvi valandas, ar ne. Visų pirma šis filmas iš kitų išsiskiria savo montažu. Režisierius filmo veiksmą plėtoja dabartyje, bet pastoviai grįžta į praeitį ir peršoka į ateitį. Po to prie tų pačių scenų sugrįžta iš kito veikėjo pozicijos. Toks montažas reikalauja įtempto mąstymo, visiško susikonventravimo, kiekvienos smulkmenos užfiksavimo. Filmo siužetas intriguojantis, nenuvalkiotas. Vienas iš pagrindiniu veikėjų savęs klausia: kiek gyvenimų mes gyvename? Kiek kartų mes mirštame? Man taip pat iškilo panašūs klausimai. Kur dings mano siela, kai mirsiu? Gal gyvenu ne pirmą ir ne paskutinį gyvenimą? Gal gyvenau kitame pavidale, kitame kūne? „21 gramas. Tiek sveria 5 centų monetų krūvelė. Šokolado plytelė. Kolibris...“. Nejaugi, kai mirštame, prarandame tiek nedaug? Nejaugi kiekvieno mūsų siela sveria 21 gramą? Iš tikrųjų filme bandoma sulyginti materialųjį ir nematerialųjį pasaulius. „Kiek sveria meilė?“, „kiek sveria kaltė?“, „kiek sveria kerštas?“ – trys filmo herojai bando atsakyt į jiems aktualų klausimą. Režisierius Alejandro Gonzalez Inarritu su filmu „21 gramas“ į iškilusius klausimus neatsakė. Anaiptol. Jo dėka, klausimų iškilo dar daugiau...
Kažin ar šis žodis tinka? Man atrodo, kad geriau nereikėtų jo vartoti recenzijoje. Galėtum paieškoti sinonimų šiam žodžiui (pvz.: neįprastas ar panašiai) :]. Dažnai kur kartoji „filmas“, bet gal tai nėra stiliaus klaida? Žodžiu, man kiek užkliuvo tik tas „nenuvalkiotas“, o daugiau nieko kaip ir negaliu pasakyti. :]
Nu recenzija yra kūrinio įvertinimas, tai aš jį ir vertinu, rašau, kokias mintis MAN jis sukelia, tai taip ir gaunas ; DD. Tai kaip man dabar rašyt? jei kažkas pastebėjo, vadinas reik keist, nes mokytoja kabinasi prie visko, taip prisikabins turbūt ir prie šito. ; DD. Beje, ačiū už pastebėjimą .
Jo, tavo tiesa, tikrai geriau bus neįprastas Ačiū D O dėl kartojamo žodžio filmas, tai aš to filmo nenoriu įvardinti "jis" ; DD o daugiau net nežinau, kokį sinonimą reikėtų vartoti.Man tai visai patiko kaip aprašei, bet tą asmenį ''aš'' irgi pastebėjau. Nu nežinau, nors gal ir gerai. Nors.. Bent kaip aš rašyčiau, tai gal dėstyme gal daugiau bendraties vartočiau, nors šiaip, tai gal ir reik pirmu asmeniu rašyt, nes dar šiais metais mum lietuvių mokytoja diktavo recenzijos apibrėžimą: Racenzija, tai knygos, filmo, spektaklio, parodos įvertinimas, rašomas publicistiniu stiliumi. Vertinant atskleidžiamas požiūris į temas, veikėjų charakterius, pagrindinę mintį, vertybes, kūrinio ryšį su kitais panašiais kūriniais, nurodoma kokiam skaitytojui būtų įdomu susipažinti su tuo kūriniu.
Tai gal būt tu ir gerai parašei. Ai, dar man atrodo keliose vietose buvo žodis ''manau'', man atrodo be reikalo. Nu nes pati recenzija ir yra tavo nuomonė. Va, o šiaip man labai patiko kad daug klausimų iškelta, ir galas labai geras manau. Nu bent man patiko, kaip tavo lietuvių mokytojai pasakyt negaliu. ; D Ai, va dar ką prisiminiau, manau kad įžangoj ar kur nors galima ir esamąjį laiką įterpt, nes jis tipo ''skirtas paveikti skaitytoją''. Nu nžn kaip pasakyt, bet ta prasme kad įsakmiau skamba. ; DD (bet jų ir kaitaliot per daug negalima, slidūs tie rašinėliai ; D) O jei ką Publicistinis stilius tai - kalba vaizdinga, emocinga, tiksli, logiška ir aiški. Nu tai čia nežinau ar ką suprasi, bet nebūtina visko klausyt, aš nežinau ar mano patarimai čia bus į naudą. ; DDD Recenzija man nepatiko. Aišku, nesakau, kad aš geresnes parašyčiau, bet..
Dar neaprašius parašai - 'šedevras'. Dar dažnai stiliaus klaidų privelta, kartojasi žodžiai, be to yra tų visokių nuvalkiotų frazelių kaip - "Jeigu tikitės lengvo filmo, kurį galėtumėte žiūrėti kramsnodami spragėsius, iškart pasakau – psichologinė drama „21 gramas“ ne jums". Daug kur girdėta, tiesiog dauguma savo mėgstamus filmus taip ar panašiai aprašo. ‹ Įvairūs ‹ Studijos, mokykla |







.



