Pikų dama

Pikų dama - šiuolaikinio folkloro personažas, (piktoji) dvasia, kurią galima iškviesti specialaus ritualo metu. Laikoma pavojinga. Savo funkcijomis labai panaši esybė anglakalbiuose kraštuose žinoma kaip "Bloody Mary". Pavadinimas "Pikų dama" veikiausiai prilipo A.Puškino apsakymo tokiu pačiu pavadinimu dėka. (wiki)





Aš asmeniškai gal ir tikiu, bet nerizikuosiu kviesdama. Aš nelysiu prie jos ir ji nelys prie manęs.

Na ka zinau nei tikiu nei netikiu man regis vaikai prisigalvojo visokiu ensamoniu ir zaidzia jei butu tiesa "ritualas" butu tik vienas o ne daxuja, ir kiek matau is pazystamu visi sako buvo tas buvo anas su manim kviecia nieko nera tai vat cia eilinis isgalvotas pokstas vaikus gazdint
Gal ir egzistuoja ta dvasia bet akzkaip nesitiki kad ims pvz veidrodi ir kazkas ten vaidensis absurdas kazkoks, prisifantazuoja, mato ka nori matyti o po to zliumbia, del pasekmiu cia eilines pasakos

slpke rašė:Na ka zinau nei tikiu nei netikiu man regis vaikai prisigalvojo visokiu ensamoniu ir zaidzia jei butu tiesa "ritualas" butu tik vienas o ne daxuja, ir kiek matau is pazystamu visi sako buvo tas buvo anas su manim kviecia nieko nera tai vat cia eilinis isgalvotas pokstas vaikus gazdint
Gal ir egzistuoja ta dvasia bet akzkaip nesitiki kad ims pvz veidrodi ir kazkas ten vaidensis absurdas kazkoks, prisifantazuoja, mato ka nori matyti o po to zliumbia, del pasekmiu cia eilines pasakos

Kada pabandysiu manau išsikviest...

awshree rašė:Bandem kazkada,pradinese klasese,nk neisejo bet ir td man px buvo ir db nelb tikiu p

na as taj tykiu o bandyt tyngiu nes jej cia tiesa taj dada nelabaj geraj

kiek bandziau kviest su draugemis: kuri nors pradeda cypt o po to iskart kitos paskui ja o stoviu ir nieko ypatingo nematau tada man ta pradejusi pirma cypt sako ranka siekiancia mane mate Ok pacypia pacypia viska nutrinam arba ismetam ziurint kokiu budu kveiciam ir nieko man nebuna

Pamenu pas mus pradinėse klasėse ketvirtokai kvietės pikų damą. Kadangi mokiaus pradinėj mokykloj visi tik ir kalbėjo apie tai Kitą rytą pasklido gandai pvz, kad mergų wc plytelės nuo sienos nukrito. Aišku taip ir buvo, bet visa tai buvo įvykę dar prieš kelias dienas. Tie ketvirtokai visai mokyklai pasakojo, kad pas juos per pamokas vaidentis pradėjo Aišku, kas norėjo, tas ir tikėjo, ir dar patiems tikintiesiems vaidentis pradėjo.

Nelabai tikiu.
Yra tokia knyga, turbūt taip ir vadinasi, "Pikų Dama". Bet nesu įsitikinusi.
Tai man atrodo, kad nuo tos knygos ir prasidėjo visos legendos ir pasakos apie Pikų damą

Gali buti

Patys jus kaip Bajeriai blemba .

mokykloi kokioi 1klasei tai drebėjau dėėl tokiu nesamonių. Prisimenu senai senai klasiokė mums pasakodavo apie piku damas ir panašiai.aš dabar tokias dalykais netikiu bet norėčiau pabandyt bet nedristu
Kiek iš 1klasės prisimenu piku dama galima išsikviesti taip,ant veidročio su raudonu lūpdažiu nupieši duris su rankena ten koki taškiuka padedi ir laiptus žemyn. ir sakai piku dama ateit piku dama ateik. Tipo jin atidaro duris ir pradeda lipti laiptais jei nespėji iš viršaus visko nutrinti tave jin užvaldo. DD o jei spėji nieko nebūna ir viskas ramu.

kazkaip as netikiu ta piku dama, bet vistiek bijau bandyti ja kviestis ...

Reikės dar karta ant veidrodžio išbandyt su draugėm nors nei kiek aš netikiu

Aš tikiu ..

slpke rašė:Gal ir egzistuoja ta dvasia bet akzkaip nesitiki kad ims pvz veidrodi ir kazkas ten vaidensis absurdas kazkoks, prisifantazuoja, mato ka nori matyti o po to zliumbia, del pasekmiu cia eilines pasakos

Šiaip tai nuo senų senovės buvo tikima ,jog veidrodžiai yra vartai į kitus pasaulius...

Kartą stovykloje su dar trimis draugėmis kalbėjom apie vaiduoklius, kortas, mistiką ir pnš. Ir tema apie pikų damą nukrypo. Prikalbėjom visokių istorijų ir paskui susigalvojom užsiėmimą - Iš kortų kaladės pikų damą ištraukti. Na tai pradėjom visos traukėm, bet nei viena neištraukė, tada pasižiūrėjom kur ji yra, o jos- NEBUVO. Išsigandom nes pradėdamos tikrai įdėjom kortą dar pažiūrėjom. Radom kortą visai kitam palapinės gale po miegmaišiu. Na ką, pagalvojom kad sutapimas ir toliau tęsėm "žaidimą". Vėl niekas jos neištraukė, vėl kaladėje jos nebuvo, ji buvo toje pačioje vietoje kur radom prieš tai. Dabar tai tikrai pasidarė nesmagu, pabandėm tai padaryti dar kartą, ir kai paskutinė draugė traukė, specialiai iš lėto, palapinės duris atsidarė ir vadovas sušuko:
- Ką čia darot?
Mes aišku pradėjom per visą stovyklą klykt.