Baimė

Šiaip bijau kai šunys dantis parodo niekada nebijau šunų, gali lot ir pan. Bet kai parodo dantis ir urzgia tada aš atsargiau elgiuos

Tamsos.

Minedo.

Apatinio kaimyno.
Vienatvės.
Kapinių.

Tik varlių.

Bijau širšių, bičių...visų tų, kurie skraido, dūzgia ir dar įgelt gali.
Bijau fizinio skausmo. Tarkim jei duria su adata į pirštą, žinau, kad neskaudžiai, bet o jei šį kartą skaudės....ir pradedu bijot to adatos įdurimo, nors pačio to veiksmo nebijau, tik, kad po to skaudės.
Bijau persirengusių žmonių: klounų, kalėdų senelių ir visokių kitokių. Čia jau vaikystės trauma.

As tai bijau voru, visokiu siurpiu filmu apie vaiduoklius ir zombius (siek tiek kvaila) dar bijau nakti tylos,nes isigalvoju visokius garsus ir dar bijau visu vabzdziu.

Bijau vabalų ir savo minčių kai būnu viena. Tam padeda muzika.:D

Bijau egzaminų

Ankščiau paniškai bijojau varlių. Nors, kai buvau maža, aš jas gaudydavau, nešdavau namo kaip augintinius (mama nepirko kačiuko)... Bet gyvenime kažkas tooookio nutiko, kas prilietė mano psichologiją ir išvystė baimę varlėms. Nežinau, kodėl būtent joms. Bet apie tai girdėjus esu, juk ir per TV3 ėjo laida, kur psichologines baimes "išvarydavo". Na, bet einant laikui, ne be taip aš jų bijot pradėjau (būdavo, kad pamatydavau varlę ir neidavau per 3 metrus artyn, arba laukdavau, kol nušoliuos...), šiuo metu, man jos tiktai neišvaizdūs gyvūnai. Nors paimt į rankas, gal ir paimčiau, bet tam reikėj daug laiko.

Peiliu, sito velnio tai byjau...Ta prasme nekalbu apie peilio naudojima buityje, bet kai tenka turet reikalu su zmogumi kuris maskatuojasi su peiliu rankose.

Banjoox rašė:Peiliu, sito velnio tai byjau...Ta prasme nekalbu apie peilio naudojima buityje, bet kai tenka turet reikalu su zmogumi kuris maskatuojasi su peiliu rankose.

Dažnai tenka? :D

And_me rašė:Dažnai tenka?

Dabar nebe anksciau yra teke nekarta :]

Prisimenu kazkada stoviu, cia kokiu ~15metu buvau...Maiselis viduje pora 0.7buteliu baltos, cigareciu keletas pokeliu. Na zinoma uzmate chebra...Mintyse turbut oooo vaikas mum padovanos nuostabu vakara...
Prisistate dviese, peili isitraukes stovi prie sono prikist, na tada dar nei drasos nei kazko nebuvo priesintis, o ir sudejimai skiresi as kudas, jie du pavalge

Aciu dievui atejo draugo brolis su draugais,panasaus amziaus kaip ir manieji "draugeliai" ir baigesi jiems viskas koju baliumi... Tai ispudziai ne kokie, šiaip per balius nekarta teke susidurt su bachureliais su peiliais, tai šiek tiek dabar atokiau bandau nuo tokiu dalyku.