Mokslininkai Izraelio Negevo dykumoje – viename sausiausių planetos regionų – atrado pirmąjį pasaulyje augalą, kuris pasilaisto pats.
Dykumos rabarbaras sulaiko 16 kartų daugiau vandens nei kiti augalai, o augdamas nederlingoje vietovėje geba pats save pasilaistyti.
Mokslininkus apstulbino metro pločio rabarbaro lapai, kurie yra nepaprastai dideli, lyginant su kita dykumos augmenija, kuriai maži lapeliai padeda neprarasti per daug drėgmės.
Tačiau nustatyta, jog būtent rabarbaro lapai ir yra jo gyvybingumo šaltinis. Jie padengti mikroskopiniais grioveliais, kuriais gali tekėti vanduo. Anot mokslininkų, šios lapų raukšlės nukreipia vandenį teisiai į augalą ir neleidžia jam išgaruoti.
Anot Izraelio Haifa-Oranim universiteto tyrėjų, augalo lapai funkcionuoja kaip maža irigacinė sistema.
„Nežinome jokio kito augalo dykumoje, kuris taip funkcionuotų. Mums pavyko perprasti šio augalo irigacinį mechanizmą, leidžiantį jam sukaupti 16 kartų daugiau vandens nei kitiems šiame regione augantiems augalams, atsižvelgiant į dykumoje iškritusį lietaus kiekį“, – teigė mokslininkų grupės vadovas profesorius Gidi Ne`emanas.
„Gilūs ir platūs įspaudai lapuose sukuria kanalų sistemą, panašią į susidarančią kalnuose, kuria lietaus vanduo nukreipiamas augalo link, taip drėkinant gilumines augalo šaknis. Kiti dykumos augalai naudoja tik tą lietaus vandenį, kuris prasiskverbia į aplink juos esančią žemę“, – pridūrė jis.
Eksperimentų rezultatai ir augalo augimo analizė parodė, jog vietovėje, kurioje vidutinis metinis kritulių kiekis neviršija 75 mm, dykumos rabarbaras sugeba sugerti beveik tiek pat vandens, kiek ir Viduržemio jūros augalai – 426 mm per metus. Tai 16 kartų daugiau nei sugeba pasisavinti kiti mažalapiai Negevo dykumos augalai.
Negevo dykuma užima maždaug 50 proc. pietinės Izraelio teritorijos, esančios netoli Egipto sienos ir Sinajaus pusiasalio.
