Visiems kam patiko ,,Saulėlydis'' turėtų patiks ir ši
![;]](https://linksmas.net/images/smilies/wink.gif "Wink")
Rekomenduoju
Man patiko Saulėlydis, bet kiek paskaičiau to Miręs iki sutemų pradžią, tai pasirodė kažkokia lempa.
Bėje mano rekomenduojama knyga: Darren Shan Monstrų cirkas 
Darenas Šanas – paprasčiausias moksleivis. Vieną gražią dieną jis gauna kvietimą į apsigimėlių vaidinimą – „Monstrų cirką“... Ten pamato madam Oktą... ten jis akis į akį susiduria su vienu nakties padaru... Netrukus Darenas ir geriausias jo draugas Styvas patenka į mirtinus spąstus. Darenui tenka sudaryt sandėrį su tuo, kuris vienintelis gali išgelbėti Styvą. Tik jis pasirodo esąs ne žmogus, o sutartis pasirašinėja tik krauju... Pradžia gal nelabai įdomi buvo, bet įpusėjus knyga tapo tikrai labai įdomi ir gale net apsiašarojau. Tai buvo pirma knyga kurią skaitydama verkiau. Paskui sekė Jaunatis, Užtemimas ir t.t.
Dar viena labai gera knyga: Michelle Paver Sielų Rijūnai 
Nežinomi piktadariai pagrobė Torako numylėtą brolį – vilką. Torakas ir Ren pasiryžta žūtbūt išvaduoti jį ir vyksta į tolimosios šiaurės ledynus jo ieškoti. „Sielų Rijūnai“ – jaudinantis pasakojimas apie ištikimybę ir praradimą, šiurpią blogio prigimtį. Knyga nukelia į seniausią pasaulį prie deglo šviesos blikčiojimų ir veda žingsnis po žingsnio pilnu pavojų keliu, prasidėjusiu „Vilko brolio“ ir „Dvasios Klajūnės“ knygose. Na šita knyga tai ištampė man nervus, nes labai jau įtemptas siužetas. :]
Kristina Jokštaitė „Karta SOS“ „Kaip supranti, kas yra Karta SOS? Tai pamestoji, tėvų emigrantų paliktoji karta, savarankiškai žengianti į suaugusiųjų pasaulį. Tai karta, kuri tapo savojo laiko įkaite. Kaip manai, ar ši karta gali patirti tokią gražią-baisią meilę-mirtį? Gali. Ir ne tokią... Gal būtų geriau, jei tai likų knygose... Kam šis romanas skiriamas? Jaunam žmogui, kurio pasaulyje ne viskas gražu ir paprasta.“ Taip pristatomas naujas jaunos rašytojos, Jaunųjų filologų konkurso laureatės pirmasis romanas. Knygą ji rašė 12 – oje klasėje, šiuo metu studijuoja psichologiją. Romanas pradedamas itin žaismingu įtraukiančiu dienoraščiu, tačiau tai tik vieno iš keleto spalvingų romano veikėjų vienas iš kelių pasakojimų. Romano veikėjai, jausmų ir kasdienybės įaudrinti paaugliai, kurių tėvai emigravę į Angliją, o jie, kaip ir priklauso – mąsto, kenčia, myli, bijo. Jie tiesiog gyvena – „lengvai ir saldžiai“. Tačiau, kas jie YRA, kaip kitiems jie ATRODO?.. Jauno žmogaus gyvenimas piešiamas jauno žmogaus akimis – su ironija ar net cinizmu: „Gyvenimas juodas... Einu žudytis. Nors tai ir būtų labai neoriginalu Lietuvoje.“ Tai gyvenimas paauglių, kurie lyg vėjo pučiami, kurių kojinių „mamytė jau ketverius metus neskalbė:('', o jų spintoje kabo „du gotiški, trys pyptpankiški, keturi uogiški pupiški ir du reperiški drabužių komplektai“, pas kuriuos dėl įvairiausių priežasčių nuolat lankosi „vaikų teisių kažkas“, jie susiduria su policija, psichiatrais, socialiniais pedagogais, ginekologias, teisėjais, su kuriais nori nenori tenka susidurti jaunam žmogui. Su kuriais geriau nesusidurtum niekada... Ir visa vaivorykštė emocijų, lydinčių šiuos susidūrimus – gėda, pyktis, baimė, akltė, neapykanta, skausmas... Ir nuolatinis ilgesys – švaros, gaivos, ramybės, supratimo. Meilės. „Kaip gera buvo tada, kai tėvelis dirbo saldainių fabrike, o mamytė – buhaltere! Tada jie visi keturi – su ja ir Tadu – šeštadieniais vasarą eidavo į ledainę, žiemą – į koldūninę, vasarą – parką, žiemą – į čiuožyklą... Smagu buvo.“ Tačiau kuo toliau, tuo tampa sunkiau – komplikuojasi pagrindinių veikėjų – Robertos, Tado, Rūtos – gyvenimai. Dramatiškas ar net tragiškas žengimas į gaivališką suaugusiųjų pasaulį – įvykis apvertęs jų gyvenimus aukštyn kojomis. Kasdienybė tampa sudėtinga, skaudinanti, stebinanti ir verčia susimąstyti. Jauna autorė siekia parodyti, kad jaunoji karta nuolat paieškose – savito braižo, žvilgsnio į pasaulį, aštraus humoro ir jautraus ryšio su supančia aplinka. Viskas suprantama ir jautru. Nors ne saldu. Ir ne lengva. „Ir tik minkšta pliušinė kaukolė teiks <...> šilumos.“
"Rugiuose prie begudnės" labai nepatiko. Bet "Heroinas" arba "Kendė" paliko įspūdį..
Kaip ir daugeliui, labai patiko knyga "Saulėlydis", "Jaunatis". - tai saulėlydžio 2 dalis. Na, o aš rekomenduočiau perskaityti "Heroiną" arba bet kurią knygą iš serijos Beveik suaugę.
Antoine de - Saint Exupery "Žemė, žmonių planeta"
„Žemė, žmonių planeta” - A. de Sent-Egziuperi plunksnai priklausantis romanas. Autoriaus, kurio kūryba žmonių sąmonėje susilieja su biografija, biografija su legenda, o asmenybė ir personažai tampa simboliais. „Kai dirbi tikrą žmogaus darbą, pažįsti tikrus žmogaus rūpesčius. Tiesiogiai susiduri su vėju, su žvaigždėmis, su naktimi, su smėlynais, su jūra. Gudrumu rungiesi su gamtos jėgomis. Lauki aušros, kaip sodininkas laukia pavasario. Lauki eilinio aerodromo kaip žadėtosios žemės ir ieškai dangaus žvaigždėse savo tiesos.” Richard Brautigan "Arbūzų Cukruje" 
Knygą galite čia perskaityti: http://www.anarchija.lt/index.php/menas ... kruje.html Lengvesniam skaitymui - Patrick Suskind "Kvepalai", John Fowles "kolekcionierius"
Šitą būtinai paskaitykit. : P 
Kari Levola. Noriu: apysaka. Iš suomių kalbos vertė Viltarė Urbaitė. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2006. – 125 p. Tu klausei manęs, ko aš noriu. Nors iš tiesų neklausei, bet aš perskaičiau klausimą tavo akyse. Nežinojau, ką atsakyti, nes aš noriu visko. Visko gauti neįmanoma, bet norėti juk nedraudžiama. Aš trokštu tavo meilės, net jei ir žinočiau, kad jos negausiu. Aš juk žinau, suprantu ir su tuo susitaikau, bet noriu norėti... Tai šilta ir šviesi knyga apie jaunų žmonių meilę, draugystę ir brandą. Puikiai atskleistas pagrindinių veikėjų – Juso ir Marės – vidinis pasaulis, pilietiškumo jausmas, pirmosios meilės džiaugsmai ir išsiskyrimo kančios. Galbūt naujo tūkstantmečio pradžia jiems žada ką nors nauja ir nepaprasta?
Albert Sanchez Pinol "Šalta oda". Kam patinka skaitant pamąstyti, nuotykių irgi yra, bet labai silpnų nervų žmonėms su lakia vaizduote nepatarčiau kažkaip.
Jautrus meteorologas išplaukia į salą, kurią nuo civilizacijos skiria šimtai kilometrų, metams gyventi ir tyrinėti orus. Pasirodo, toji sala nėra negyvenama...
Dan Brown knyga "Skaitmeninė tvirtovė" viena iš įdomiausių mano skaitytų knygų.Joje yra 328 puslapių su gan dideliais lapais,o ją perskaičiau per keturias dienas.Pateiksiu kelis atsiliepimus : *Skaitmeninė tvirtovė arčiau tiesos, nei kuris nors iš mūsų drįstame įsivaizduoti. *"Skaitmeninė tvirtovė" – geriausias ir realistiškiausias per daugelį metų rinką pasiekęs technotrileris... Kas minutę – šiurpo virpulys. *Technotrileris tik tada trileris, kai yra tikroviškas – ir jeigu vidurius sukantis Deno Brauno pasakojimas būtų dar tikroviškesnis, siužeto posūkiai nublokštų jus prie sienos. JAV Nacionalinė saugumo tarnyba (NSA) aptinka japono kriptografo Ensejio Tankado sukurtą neįveikiamą šifravimo sistemą „Skaitmeninę tvirtovę“. Tankadas netikėtai miršta, prieš tai paleisdamas galingą virusą į slapčiausią JAV duomenų bazę. Prieš mirtį Tankadas atiduoda savo žiedą, ant kurio kaip spėjama turėjo būti parašytas viruso deaktyvavimo kodas. NSA kriptografė Suzana Flečer, padedama profesoriaus Deivido Bekerio, bando sustabdyti pavojingąjį virusą, kol jis dar nepasiekė savo tikslo. ‹ Įvairūs ‹ Filmai, TV, knygos ‹ Knygos, žurnalai |
Nors man lietuvių rašytojų knygos nepatinka šita patiko. Būtinai paskaitykit 
