Kaimas

Aš esu kaimietis...

Na tiksliau ankščiau mano gyvenvietė vadinosi Vijolių kaimu. O dabar liko tiesiog Šiaulių rajono dalimi.

O šiaip, sodybos neturiu. Norėčiau turėti. Viena iš minčių ateityje, kai turėsiu darbą, šeimą, įsigyt sodybą netoli Šiaulių, joje ir gyvent..

Kai noris pailseti,kaimas geriausia vieta

Man rodos, ten visiškai nėra ką veikti. neįsivaizduoju savo gyvenimo teatro, kino, bibiliotekų, kavinių, senamieščio...
O gyventi ten vien dėl gamtos ir gero oro..?
be to, tiesiog žlugdo, kai visi aplinkui pažįstami.

šį savaitgalį praleidau kaime. ^^

Na, įsikurti jaukų, gražų būstą kaime gal ir neblogai visai, bet taigi ten kokių įdomių pramogų nulis. :] Seneliams kaimuose gyvent, tai pats tas.

Ojėj.. Kaime prastai? Nepasakyčiau..

Draugas gyvena 30 km nuo Šiaulių. Ten visiškas vienkiemis, tačiau kiekvieną dieną į pamokas jis juda, kiekvieną dieną į pamokas, savaitgaliais draugai.

Pramogų kiek tik nori ten.. Vietoj nestovi gyvenimas.. :} Tiek žiemą, tiek vasarą..

Pukuoc rašė: kiekvieną dieną į pamokas jis juda, kiekvieną dieną į pamokas

Vajėj kiek pramogų

Draugai.. su tais draugais susitikus vis vien greičiausiai lėktum į tą miestą, nes kaime,kaip žinia, tai nėra kur nueit:)

Gaila neturiu kaimo

lengwai rašė:Vajėj kiek pramogų

Vasarą - Prūdas, esam pasidarę krepšinio aikštelę, futbolo, tinklinio. Šioks toks pležiukas, tiltukas, švarus vanduo, galima žvejot. Trasa džipui per košes, miško keliukus, krūmus. Pirtis. ir dar daugybė veiklos,kurios sugalvojam eksprontu.
Žiemą - ledo ritulys, aplink daugybė kalniukų. Sniegomobiliai, rogės, kinkiniai.

Dar vienas dalykas,kad čia nežmoniški plotai. Niekas neknisa,kai tūsas vyksta iki paryčių ir muzika netyla.

Rėk, klyk šauk, vistiek niekas negirdi ir dedi kaip tik nori..

Čia kelios foto bendram vaizdui. Tvarkos nelabai yra. Kaip tik po didžiulio baliuko.. Fotkės maždaug 2 metų senumo. Per tą laiką ir pirtį sutvarkėm, ir paplūdimį pasidarėm, tiltą pakeitėm ir taip toliau..



Pirtis, tada dar buvo kaip pagalbinis pastatas..




Tai gal kada padarom meetą ten?

Man toooli .

Visą vasarą praleidžiu kaime.

Neturiu nei kaimo, nei sodo. Blah. Senelių jau seniai, seniai neturiu, ką kalbėt apie kaimus/sodus. Gryns miesto vaikas. Galbūt todėl mane taip žvėriškai visa tai traukia. Ten pasiilsėt. Pažvejot. Olaus išgert. Paskaityt knygą po medžiu. Ir visai visai nereiktų man ten žmonių. Vieną, du dar pakęsčiau. Bet daugiau, apimtų jausmas, jog miestas atsekė iš paskos. O nusikratyti to jausmo sunku, uoj, kaip sunku. Paskutinį syk būdama sode pas draugę (shit happens - buvo daug žmonių) buvau traukiama per dantį, kad aš miestietė. Drįsčiau daryti prielaidą, kad kaimiečiai išdidesni žmonės nei miestiečiai.