Demokratinės politikos instituto drauge su tyrimų UAB „Macroscope tyrimai“ sudarytas Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingas:
1. Vilniaus universitetas – 77,86
2. Kauno technologijos universitetas – 60,21
3. Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 48,91
4. Vytauto Didžiojo universitetas – 36,67
5. Lietuvos muzikos ir teatro akademija – 34,02
6. Mykolo Romerio universitetas – 33,81
7. Vilniaus pedagoginis universitetas – 32,44
8. Šiaulių universitetas – 32,16
9. Klaipėdos universitetas – 31,19
10. Kauno medicinos universitetas – 30,74
11. Vilniaus dailės akademija – 27,88
12. Lietuvos žemės ūkio universitetas – 27,5
13. Lietuvos kūno kultūros akademija – 23,16
14. Lietuvos veterinarijos akademija – 23,03
Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitingas būsimam studentui, besirenkančiam studijas, turėtų padėti susidaryti nuomonę, kokioje socialinėje, kultūrinėje bei akademinėje aplinkoje jam tektų studijuoti.
„Remiantis reitingo duomenimis, nesunku įvertinti aukštosios mokyklos personalo mokslinį ir pedagoginį pasirengimą, sąlygas studijuoti ir gyventi, studentų ir dėstytojų akademinio mobilumo bei saviraiškos galimybes, ir, rodo reprezentatyvūs verslo lyderių tyrimai, netgi projektuoti, kuri aukštoji mokykla garantuotų karjeros sėkmę versle. Visi šie veiksniai yra svarbios kokybiškų studijų sudedamosios dalys, apie kurias svarbu turėti pakankamai informacijos dar pradedant studijuoti“, – aiškina Liutauras Kazlavickas, Demokratinės politikos instituto (DPI) reitingo iniciatoriaus, ekspertas.
Pinigų nemokėtų
Aukštųjų valstybinių mokyklų reitinge lyderio pozicijas užima Vilniaus universitetas, jis gerokai atsiplėšęs nuo artimiausių konkurentų Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetų. Vis dėlto nė viena aukštoji mokykla neverta miegoti ant laurų, nes ir studentai, ir verslininkai studijų kokybę vertina su minuso ženklu.
Skeptiškiausiai studentai linkę vertinti praktines žinias – 1–3 balais juos įvertino 71% studentų. Daugiau nei pusė studentų abejoja ir studijų nauda ateičiai. Geriausiai vertinamos teorinės žinios – 4–5 balais jas įvertino 76% apklaustųjų.
Gintaras Steponavičius, Švietimo ir mokslo ministras, komentuodamas reitingo duomenis, pasakoja, jog yra konkrečių sumanymų, kurie leistų profesijos įgijimą sieti su praktika privačiame versle gerokai platesniu mastu nei dabar.
„Įmonės galėtų būti skatinamos finansiniais svertais – lengvatomis. Aukštųjų mokyklų valdymo modelis taip pat keičiasi, nes į valdymą numatyta įtraukti ir privataus verslo atstovų. Tad turėtų plėstis ryšiai tarp verslo ir aukštųjų mokyklų. Yra ne dešimtys, o šimtai studijų programų, atsietų nuo rinkos poreikių“, – pabrėžia ministras.
Studentai negaili strėlių ir dėstytojams. Kone pusė apklausos dalyvių abejoja vertinimo objektyvumu, gerai dėstymo metodiką vertina tik 4 iš 10 tyrimo dalyvių. Tiesa, studentai pozityviausiai vertina dėstytojų bendravimo kultūrą – ja patenkinti du trečdaliai studentų.
Studentų buvo teiraujamasi, ar jie rinktųsi tą pačią aukštąją mokyklą, jei šiuo metu pradėtų studijuoti. Kas dešimtas studentas neslėpė, jog dabar, žinodami, kokia yra reali padėtis mokykloje, tokių studijų tikrai nesirinktų. Vis dėlto 6 iš 10 respondentų eitų studijuoti ten pat. Likusieji abejoja, ar tokios studijos juos viliotų ir šiandien.
Tų respondentų, kurie rinktųsi tas pačias studijas, buvo teiraujamasi, ar jų sprendimas liktų toks pat, jei už studijas reikėtų mokėti visą studijų kainą. Tokiu atveju abejojančiųjų skaičius padidėja iki 40%, o nusiteikusiųjų rinktis sumažėja iki 38%.
„Tai pasekmė sistemos, kai jaunas žmogus, stodamas studijuoti, nurodo keliolika pasirinkimų. Nepatekęs į norimą specialybę, jis galiausiai nupikiruoja į specialybes, apie kurias nė negalvojo. Tokia sistema yra diplomų kepimas, o ne jauno žmogaus investicija į save. Yra tyrimai, rodantys, kad jeigu jaunam žmogui reikėtų rinktis, ar mokamos, bet mėgstamos studijos, ar bet kas, bet už dyką, tai pusė jaunuolių rinktųsi mokamas studijas“, – pasakoja švietimo ir mokslo ministras.
Esmė – ne diplomas
Tyrimo dalyvių buvo klausiama, ar būtent jų aukštosios mokyklos diplomas padės įsidarbinti – 38% atsakė, jog nėra tuo tikri. Ir patys darbdaviai patvirtina, jog aukštosios mokyklos diplomas – tikrai ne pagrindinis kriterijus, pagal kurį atsirenkami darbuotojai.
Verslo lyderių tyrime buvo apklausti 268 didžiųjų Lietuvos įmonių vadovai. Jie kone vienbalsiai pripažino, jog motyvacija ir asmeninės savybės yra svarbiausia. Išsilavinimas liko trečioje vietoje. Tarp svarbiausių atrankos veiksnių buvo paminėti kandidato patirtis ir pasirodymas per pokalbį dėl darbo.
„Įmonės iš aukštųjų mokyklų tikisi rezultatyvumo. Tačiau mūsų verslo lyderiai, panašiai kaip ir verslo atstovai pasaulyje, pirmiausia akcentuoja asmenines darbuotojų savybes. Tai ne nauja tendencija“, – komentuoja DPI atstovas.
Rezultatai rodo, kad Lietuvoje yra tik keli universitetai, galintys pasigirti geru įvaizdžiu – verslo sektorius nusiteikęs rinktis būtent jų auklėtinius. Tačiau prioritetas teikiamas motyvacijai ir asmeninėms savybėms, o ne studijų metu įgytam išsilavinimui. Tik 7,3% darbdavių siūlomą atlyginimą sieja su tuo, kurią konkrečiai aukštąją mokyklą baigė potencialus darbuotojas.
Didžioji dalis darbdavių, ieškodami socialinės ar humanitarinės srities specialisto, pirmenybę teiktų Vilniaus universiteto (45,5%) arba Vytauto Didžiojo universiteto (14%) auklėtiniui. Tiksliųjų mokslų srityje ryškaus lyderio nėra – Kauno technologijos universiteto auklėtinius rinktųsi 39% respondentų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto – 27%, o Vilniaus universiteto – 15% apklaustųjų.
Tyrimas rodo, jog besirinkdami darbuotoją konkrečiai aukštajai mokyklai pirmenybę teikia 35% darbdavių.
„Akivaizdu, kad Lietuvoje jau formuojasi tendencijos, kai tam tikrų universitetinių aukštųjų mokyklų reputacija absolventams užtikrina geresnes karjeros galimybes. Ilgainiui tokia informacija turėtų tapti pagrindiniu rodikliu, pagal kurį būsimieji studentai renkasi ne tik norimą studijų kryptį, bet ir aukštąją mokyklą“, – mano p. Kazlavickas.
Keturiais balais iš penkių galimų studijų kokybę Lietuvoje vertina kas ketvirtas apklausoje dalyvavęs darbdavys. Didžioji dalis tyrimo dalyvių (52 %) pasilieka ties viduriu – priskiria 3 balus.
Šaltinis "Verslo žinios"
