Kaimas
Dievaži, koks nuostabus dalykas yra rytas kaime. Kai nieko šalia nėra, tik medžiai, paukščiai ir puodelis šiltos arbatos. Prisiminus net virpuliukai per kūną perbėga. Nepaisant to, pritariu AQua. Negalėčiau ir aš ten gyvent. Nors mano charakteris kažkuria dalele atitinka tuos rytus praleistus kaime, mane tiesiog žudo technikos nebuvimas ir taip retai pravažiuojantys automobiliai tampantys vos ne dienos kulminacija. Iš kaimo parsivežiau tik porą vaikystės traumų. Nors ne, meluoju, ne porą. Anaiptol. Kur kas daugiau. Man matyti žudomus gyvūnus ir negalėti to sustabdyti... kažkas siaubingo. Žmonės ten taip nevertina gyvybės... Ir jiems tai atrodo normalu. Tai man kraupiausia.
--------------------------------------
Mano seneliai gyvena ne kaime o sode (mes taip vadinam, nes neturim gyvuliu). Man ten lb patinka. Gamta, grazus oras, jokiu chemiju (masinos ten vaziuoja lb retai). Nors nlb megstu atlikinet darbus. Pvz. ravet darzus, sluot kiema ir t.t. (nebent isskirtinem dienom)
Kaimas yra, bet ten nevaziuoju,visai. Buvau kazkada keliu metu. Dar dabar pamenu, kaip atrode namas...strange..siaip kiekvienais metais vaziuoju i soda, aplink irgi draugu buna, tad ne liudna
 o ir "prude" maudomes, vasara gyvenam, muzika pastoviai leidom per visa nama, zodziu smagus laikas kiekvienamet 
Gyvenu beveik kaip ir uzmiesty,labai smagu,daug draugu ir visa kita,o ir triuksmo panankamai mazai buvo,kol nepradejo nauji gyventojai kraustytis ir Kauna skol neaprepe musu rajono ribu, dabar daug triuksmo,statybu darbu ir tt
 todel labai smagu,ypac vasara isvaziuot i kaima prie Klaipedos,kur ramybe ir visiskas poilsis
Aš ir jo neturiu... 
Kai maža buvau seneliai turėjo, tai padėdavau daržuose jiems, ir ežeruose maudydavausi, vištas močiutės namo nešdavau, šiltnamius badydavau su žirklėm tikras siaubas buvau..
Užtat dabar jie persikėlė į miestą.. Taip norėčiau vėl kaime pabūvot ir šiltnamius subadyt [joke] 
Mano kaime močiutė ir senelis gyvena. Jis yra netoli Molėtų, ežerų krašto, taip kad manau galiu neminėti kaip ten gražu
. Taip pat ten yra vienintelis Lietuvoje stiklo muziejus... bet tiesą pasakius aš ten nei karto nebuvau. Močiutė ne kartą sakė, kad galime paprašyti sąvininko, ir mus įleis, bet kažkaip taip ir neprisiruošiau.
O kitas ''kaimas'' yra Ignalinoje. Na Ignalina nėra kaimas, bet aš jį taip vadinu, nes ten gyvena mano močiutė. Ten praleidžiu beveik visą vasarą. Už kelių šimtų metrų yra ežeras su paplūdimiu, kur mes kiekvieną dieną einame. Vakarais važinėjamės dviračiais. Ignalinoje yra ir biblioteka, ir tokios parduotuvės kaip ''Norfa'', ''Maxima'', ''Iki'' . Yra ir kelios rūbų parduotuvės. Draugų ten aš nelabai turiu, bet turiu sesę  .
Ignalinoje taip pat labai gražu, ir man šis ''kaimas'' (;D) taip pat labai patinka,ir aš labai džiaugiuosi kad šiltais pavasario savaitgaliais ir karštomis vasaromis mums nereikia kaisti bute Vilniuje  ‹ Diskusijos ‹ Gyvenimas |
Maždaug 2000 žmonių. Vasarą, aišku, labai faina. Privažiuoja daug žmonių. O kai šalta išvis nėra ką veikt, gatvėj nei vieno žmogaus nesutiksi... 
o šiap gamta labai graži, kaimelis tarp 3 ežerų, apie 100 gyventojų 
