Visa tiesa apie tavo spalvą

Ar kada susimąstėte, kodėl vienų moterų spintoje nuo batraiščio iki šaliko karaliauja juoda, o kitos žūt būt reikalauja geltonų tapetų savo svetainei arba ryškiai raudono automobilio? Ne? Laikas susimąstyti, nes pagal spalvą, kurią mėgstate, galima labai daug pasakyti apie Jus pačią.

Balta (sidabrinė) simbolizuoja šviesą, džiaugsmą ir sėkmę. Tai - švaros, išminties ir šventės spalva, turi amžinybės reikšmę. Psichologai sako, kad balta – tai prašviesėjimo, pakilimo, atvirumo ir atlaidumo spalva. Krikščioniškoje tradicijoje ženklina tyrumą, skaistumą ir nekaltybę, o kai kuriose Azijos kultūros tradicijose (Kinijoje, Japonijoje, Egipte) gali būti suvokiama kaip gedulo ženklas. Manyta, kad velės yra baltos, nes ši spalva nieko neslepia. Be to, balta reiškia paliaubas ir taiką (baltas balandis yra taikos simbolis). Iš tiesų balta yra dvejopa spalva: viena vertus, ji reiškia džiaugsmą ir šventę; antra vertus, simbolizuoja senatvę ir mirtį. Balta - tai tvarkingos, mėgstančios švarą, kartais - netgi pedantiškos asmenybės spalva. Psichologai sako, kad žmonės, dažnai dėvintys vien baltus rūbus, gali būti truputėlį nuobodūs. Tokia apranga gali reikšti, jog jie siekia lengvumo ir laisvės, arba balta apranga gali būti nebylus ženklas, jog ją dėvintis asmuo siekia atsinaujinti, nori „pradėti naują gyvenimą“.

Juoda yra baltai priešinga spalva. Juoda – tai nuodėmingumo, atgailos, pabaigos simbolis. Tai daugiausia negatyvi spalva, įkūnijanti tamsą, liūdesį, gedulą, reiškianti kančią, skausmą, nelaimę, tapatinama su mirtimi, nuodėme ir išdavyste. Juodojoje magijoje - blogio spalva. Priešingai įprastinėms reikšmėms, Japonijoje juoda spalva reiškia džiaugsmą. Be to, ji gali simbolizuoti pastovumą ir ištikimybę. Pavyzdžiui, Afrikoje juoda spalva tapatinama su meile ir laimingomis vedybomis. Ji taip pat gali reikšti auką, nes juoda – tai Didžiojo penktadienio spalva. Juoda kartu simbolizuoja išmintį. Ispanijos karaliaus rūmuose ilgą laiką juoda spalva reiškė aukščiausią rangą.

Šiandieninėje kultūroje juoda tapo rafinuotumo ir elegancijos spalva. Psichoanalitikai teigia, kad asmenys, pamėgę juodą spalvą, yra sutverti negatyviam realybės suvokimui. Jie paprastai reikalauja visiškos nepriklausomybės. Juodų rūbų pasirinkimas gali išduoti, jog šios spalvos drabužius dėvinčiai asmenybei trūksta kažko labai svarbaus. Sakoma, kad šią spalvą pasirinkę žmonės siekia atsiriboti ir gintis nuo išorinio pasaulio ir jo įtakos. Baltos ir juodos spalvų derinys reiškia kilnumą ir iškilmingumą.

Raudona spalva – tai Marso atributas, ypač aktyvi spalva, kurią sunku užgožti kitomis spalvomis. Raudona yra tapatinama su aistra, jausmingumu ir gyvenimo jėga, simbolizuoja kančią, meilę ir garbinimą. Ši spalva nuo senų laikų yra ir grožio sinonimas. Ji reiškia ugnį, energiją, drąsą, ženklina revoliuciją, galią ir pergalę. Raudona simbolizuoja narsą ir ryžtą, tai - viešpatavimo, dievų ir karalių spalva. Be to, raudona spalva žymi stiprybę ir vyriškumą, gėrį ir džiaugsmą, aistrą ir erotiką, meilę ir neapykantą, turtą ir laimę. Senovėje raudonos ir baltos spalvos derinys reiškė visą gyvenimą. Be to, raudona spalva kartu simbolizuoja pavojų ir draudimą. Psichologai sako, kad šią energijos, aktyvumo ir geismo spalvą paprastai renkasi drąsūs, valingi ir smalsūs, pilnavertišką gyvenimą gyvenantys žmonės; kad ją renkasi vadovauti mėgstantys asmenys, kuriems svarbios pergalės, pasiekimai. Sakoma, kad raudoną yra pamėgę nuolat įrodinėjantys savo tiesas, dažnai užsiplieskiantys, kiek įžūlūs ir agresyvūs žmonės. Kita vertus, manoma, kad raudonais rūbais dėvinčią moterį lengva sugundyti.

Geltona (aukso) – Saulės dievo Apolono atributas, sukelianti šilumos, šviesos, linksmybių ir lengvumo asociacijas. Geltona yra šlovės, įtakos, intuicijos ir intelekto ženklas, simbolizuoja turtą ir prabangą. Tai - pati ryškiausia spalva. Ji žymi pasaulio centrą, todėl yra valdovų spalva. Senovės Japonijoje geltonus drabužius vilkėti galėjo tik imperatoriai. Geltona spalva taip pat gali simbolizuoti sveiką protą, vieningumą su Dievu ir valdžią. Auksinės spalvos reikšmės: tiesa, pastovumas, atkaklumas, dieviškumas. Iš tiesų geltona yra labai priešingų prasmių spalva. Viduramžiais būtent ji tapo išdavystės, veidmainystės, bailumo, degradacijos, melo, godumo, pinigų ir pavydo simboliu. Be to, Judo drabužiai vaizduojami geltoni. Šia spalva buvo žymimos maro epidemijų vietos, Irane ji tapo užkrečiamųjų ligų įvaizdžiu. Geltonos spalvos simbolika stipriai priklauso nuo jos atspalvio. Šiltiems jos atspalviams priskiriamos teigiamos reikšmės, šaltiems – neigiamos. Žaliai gelsva spalva turi pykčio, tulžingumo, dviveidystės reikšmę. Psichologai sako, kad geltoną spalvą mėgsta save vertinantys, savo vertę žinantys žmonės.

Žaliai spalvai priskiriamos dvi skirtingos reikšmės. Žalia - tai yra deivės Veneros atributas, kuris simbolizuoja jaunystę, gamtą, augmeniją, ženklina pavasarį, vaisingumą, ir gyvybę. Šiai spalvai priskiriamos ilgaamžiškumo, nemirtingumo ir simpatijos reikšmės. Tai - grožio, džiaugsmo ir sveikatos spalva. Tačiau žalia spalva gali turėti negatyvių reikšmių: egoizmo, depresijos, inertiškumo, abejingumo, irimo ir pavydo. Egipte žalia spalva buvo priskirta Oziriui – mirusiųjų karalystės ir atgimimo dievui. Tada ji įkūnijo ir sujungė dvi priešingas būtis – atgimimą ir mirtį. Krikščioniškajame mene žalia spalva įgavo jaunystės ir išminties reikšmes. Nuo spalvos tono skiriasi jos reikšmės. Pavyzdžiui, šviesiai žalia simbolizuoja viltį ir džiaugsmą, o tamsiai žalia tapo santūrumo, ramybės ir ilgesio simboliu. Be to, žalia spalva gali reikšti dvasios brandumą, nuolankumą, nusižeminimą ir laisvę. Psichologai išduoda, kad žalią renkasi ryžtingi, užsispyrę, tvarkingi ir truputėlį uždari žmonės. Šią spalvą yra pamėgę retkarčiais pernelyg savikritiški asmenys, kurie netausodami savęs visada linkę padėti kitiems.

Mėlyna – tai šalta, tačiau kupina energijos spalva. Senovės graikų ir romėnų mitologijoje mėlyna buvo suvokiama kaip dangaus dievų atributas – Jupiterio (Dzeuso) ir jo žmonos Junonos (Heros). Mėlyna - tai religinių jausmų, tikėjimo, atsidavimo ir nekaltumo ženklas. Egipte pasyvi šalta mėlyna dangaus spalva buvo tiesos ir dievo Amono spalva, krikščionybėje ji įgavo nuoširdumo, proto, dievobaimingumo reikšmes. Tamsiai mėlyna spalva simbolizuoja neatvertą paslaptį ir dieviškąją tiesą. Be to, mėlyna tapatinama su amžinybe, dėkingumu ir sąžiningumu, ji reiškia šlovę, išmintį ir kilnumą, įkūnija eleganciją, draugiškumą ir meilę. Ši spalva palieka paslapties, mistikos ir šaltumo įspūdį. Ji simbolizuoja nematerialumą, ramybę, mąstymą ir protą. Skaidri žydra spalva ženklina sielą ir dieviškąjį pasaulį. Šviesiai žydra įgavo nepasiekiamo stebuklo reikšmę. Krikščioniškoje tradicijoje – tai tiesos, ištikimybės, išminties ir teisingumo spalva. Psichologai aiškina, kad mėlyną spalvą pamėgusios asmenybės turi savybę nerimauti. Mėlyną renkasi truputį uždari, sukaustyti žmonės. Be to, „mėlynos spalvos alkis“ gali reikšti pasitikėjimo stoką.

Violetinė (purpurinė) spalva yra sudėtingiausia ir mistiškiausia spektro spalva. Ji simbolizuoja kūną ir sielą kaip priešybių vienybę, tapatinama su maištinga pradžia. Violetinė taip pat reiškia nostalgiją ir atmintį, nes yra raudonos ir mėlynos spalvų mišinys. Su šia spalva siejamas optimizmas ir nusivylimas, pasitikėjimas ir apgaulė, realybė ir miražas, aistra ir kančia, ramybė ir drama, sėkmė ir nesėkmė, džiaugsmas ir gedulas, nuodėmė ir atgaila. Tai yra Advento ir Gavėnios, Marijos Magdalietės drabužių spalva. Liaudies papročių simbolikoje violetinė ženklina ištikimybę, įkūnija didybę, teisingumą ir saiką. Katalikų liturgijoje violetinė tapatinama su atgaila, simbolizuoja ryžtą taisytis. Purpurinė – tai gyvenimo simbolis, Romos imperatorių ir kardinolų spalva, karališkos prabangos ženklas, reiškiantis didingumą, galybę ir pagarbą. Purpuro spalva yra turto ir prabangos simbolis. Psichologai violetinę vertina kaip norų išsipildymo spalvą, ypač patinkančią emocionaliems žmonėms. Pasak jų, asmenys, pamėgę violetinę spalvą, turi ypatingą estetikos pojūtį ir geba aplink save sukurti harmoningą sutarimo atmosferą. Kita vertus, sakoma, kad šią spalvą renkasi žmonės, kurie turi pasąmoningą norą patikti, įtikti; arba išeiti iš realybės į svajonių pasaulį.

Rožinė spalva – tai jaunystės, meilės ir švelnumo simbolis, romantizmo, moteriškumo, geidulingumo, lyriškumo ir sveikatos ženklas. Rožinė – tai vaikiškumo spalva. Psichologai aiškina, kad ji populiari tarp romantiškų ir švelnių žmonių, ir kad ją pasirinkusioms asmenybėms iš tikrųjų trūksta švelnumo. Sakoma, kad rausvą spalvą mėgstančios moterys yra nepaprastai emocionalios būtybės. Tendencija yra tokia, kad švelnios, jausmingos ir lengvai pažeidžiamos koketės paprastai renkasi būtent rausvų tonų drabužius. Kita vertus, psichologai sako, kad šią spalvą pamėgę žmonės gali būti truputį naivūs, stokoti atsakomybės, be to, - turėti egoistiškų savybių.

Oranžinė spalva reiškia jausmingumą, išdidumą, ambicijas ir įtarumą. Tai šilta, šventiška spalva, gyvenimo ir džiaugsmo įvaizdis. Ji simbolizuoja saulę, karštį, pyktį, demoniškumą, herojiškumą, paniekinimą, perdėtą puošnumą ir asketizmą, tačiau taip pat džiaugsmą, draugiškumą, vedybas bei intelektą. Kinijoje ir Japonijoje oranžinė tapatinama su meile ir laime. Be to, kartu tai yra ir prabangos spalva. Oranžinės spalvos gėlės siejamos su saulės simbolika. Anot psichologų, oranžinės spalvos rūbus dėvintys žmonės trokšta būti dėmesio centre, yra ambicingi, tačiau kartu jie yra gyvenimo džiaugsmu spinduliuojantys optimistai. Sakoma, kad oranžinę pamėgę žmonės mėgsta dominuoti ir bet kokia kaina siekia garbės.

Ruda – gamtos (rudens), žemės, turto, išminties, pusiausvyros spalva. Ši spalva reiškia pasaulio malonumų atsižadėjimą (dėl to pranciškonų ir kapucinų abitai rengiasi rudai). Tai yra žemės spalva, simbolizuojanti kuklumą ir nuopuolį. Ruda yra tapatinama su nuolankumu, nusivylimu, o tamsiai ruda spalva įprasmina gilią gėlą.

Viduramžiais ruda spalva ženklino gedulą. Įdomu tai, kad liaudies kūryboje ruda turi dar ir erotinį atspalvį. Ruda emocionaliai siejama su namų židiniu, šeima, saugumu. Psichologai aiškina, kad konflikto ar diskomforto būsenoje žmonės linkę rinktis rudą spalvą. Jis sako, kad rudą pamėgę žmonės paprastai ilgisi namų jaukumo ir stokoja saugumo jausmo. Be to, pastebėta, kad rudos spalvos mėgėjai paprastai būna konservatyvūs, ramaus gyvenimo trokštantys žmonės. Jie ypatingai vertina namus, artumą, šeimą ir draugus.
Pilka spalva simbolizuoja viltį, draugiškumą, taip pat - liūdesį ir nusivylimą. Tai yra neutralumo, ramybės, taikingumo, santūrumo ir nuolankumo spalva. Krikščioniškojoje tradicijoje dar gali reikšti atgailą, kūno mirtį ir dvasios nemirtingumą – Paskutinės vakarienės scenoje Kristus vaizduojamas pilkais drabužiais. Iš esmės pilka yra neutrali spalva: nei tamsi, nei šviesi, todėl visiškai neturinti stimuliuojančių ar psichologinių tendencijų. Jos mėgėjai apibūdinami kaip uždari, atsargūs, norintys likti šešėlyje ir kontroliuoti situaciją žmonės.