Valentino dienos atvirukai, pasveikinimai

Neprisiekinėki amžinąja meile,
Ji ilga, o aš tai laikina.
Nežadėk man nukabinti saulę,
Aš opi, o ji tokia karšta.
Neįtikinėk, kad primenu tau deivę.
Aš gyva, o ji tau - legenda.
Tu geriau padovanok man meilę,
Tą, kuri žmonėms nesvetima.

Tau širdį - raudoną rubiną,
Pulsuojančią meilės audringu krauju,
Tau jausmą - saldžiausiąjį vyną,
Kuris nesibaigs, kolei būsim kartu.
Svajonę - lyg kelrodę žvaigždę -
Įteiksiu šį vakarą tau dovanų,
Atverk man duris užrakintas
Į savo pasaulį, ten tiek daug spalvų.

Kai mano lūpos tars piktus žodžius,
Žinok, reikšmė jų visiškai kita,
Jie kviečia apkabint mano pečius
Ir trupučiuką pasėdėt šalia.

Žmogui, kaip ir medžiui, reikia saulės,
Žmogui, kaip ir medžiui, reikia šilumos.
Daug pasauly medžių, daug žmonių pasauly,
Žmogui, kaip ir medžiui, reikia atramos.
Reikia atsiremti, į kažką tvirtesnį,
Reikia taip, kaip saulėn tiest rankas.
Žmogui reikia meilės ir kažko stipresnio,
Reikia kad pamiltų lūžtančias šakas...

Kartais norisi, kad kas nors apkabintų ir prisiglaustų..
Kartais norisi, kad kas nors suprastu ir užjaustų..
Kartais norisi šilumos, kartais meilės..
Bet labiausiai tavęs.
To, kuris yra ir kurio nebereikia ieškoti..
To, kuris čia ir kuris myli..
To, kuris prisiglaus ir apkabins ir tyliai pasakys -
Tu ir aš - viskas ko norisi.




Atleisk man už tai, kad šiam pasauly aš esu,
Kad skaudinti tave turiu, bet kitaip aš negaliu!
Kad ir kaip man būtų sunku,
Ir vis tave pamačius paraustu,
Juk seniai aišku, kad tave myliu!
Bet verkti aš turiu, nes nuo tavęs aš vis tolstu..
Ir visa tai, tik todėl, nes nori tu..





Gyvenu, myliu, bet tavęs šalia aš neturiu..
O jei ir to labai norėčiau,
Tikrai viena to negalėčiau..
Tereikia vieno tavo noro,
Ir būtume kartu,
Ir nors taip ilgai kažkas svajojo,
Bet šalia tavęs aš neturiu..





Tikra meilė trunka ištisą amžinybę..
Ar aš galiu pasiekti žvaigždę? Žengti debesim?
Ar tai bent kiek prilygsta tai akimirkai, kai tu šalia?
Esi šviesiausias spindulys, kai šviesos jau nebėra,
Tu paskutinė viltis, kai pasaulis regisi beviltišku –
Tu priežastis, kodėl aš gyvenu.




Žiūrėk, kalnai bučiuoja dangų,
Bangelė bangą glosto.
Sesuo, gėlė, brolelį brangų
Užmigdo ir apklosto.
Ir saulei mielas žemės vardas,
Ir mėnuo štai virš sodų.
Ko būtų šis švelnumas vertas,
Jei ne mane bučiuotum?





Į upę suteka šaltiniai,
Į jūrą teka upės,
Dangaus vėjeliai pirmutiniai,
Kur tik pažvelgsi supas.

Ir niekam vienišam nemiela,
Visur visi po du,
Dvi sielos virsta viena siela.
Kodėl ne aš ir tu?





Tik keli žodžiai yra mano širdyje: Tavo vardas ir jausmas, kurį tau jaučiu. Aš jo paaiškint negaliu, nes net pati nesuprantu, tačiau žinau, kad šis jausmas skirtas vien tik tau. Bandysiu parašyti, tačiau nežinau, kaip pavyks, nes šitą jausmą sunku net apsakyt: lyg vasarai atėjus prašvinta mana širdis vos išgirdus tavo balsą, tuomet ir šypsena papuošia mano veidą, o žalios akys siunčia tau žvilgsnį nuo širdies. Lūpos nori tik tavųjų, bet jos toli, todėl siunčiu oro bučinuką per linguojančius medžius, ošiančias bangas. Galbut tu tas, kurio aš laukiau taip ilgai, galbūt aš nepaleisiu tavęs niekada, galbūt tie jausmai suriš mus ilgam. Širdžiai neįsakysiu ir jausmo neišvysiu, todėl širdelė mano liūdi, nes neturiu tavęs šalia tamsiom naktim, ankstyvais rytais, neturiu tavęs šalia, nors širdelė mano šaukia, bet dėja.. Nežinau už ką, kodėl, iš kur tas jausmas, bet žinau, jis žeidžia mano širdį, nes ji nori tik tavęs! Nežeisk, neskaudink mano širdelės ir ateik! Aš lauksiu taves dieną, naktį - lauksiu ilgai, tol, kol pamatysiu tave. Nežeisk, nes žinau, kad tu tik vienas ją gali pagyditi, o aš net nežinau, kas tai per jausmas. GAL TU ŽINAI?






Tu toks, kurio man labai reikia..
Tu toks, kuris man labai daug reiškia..
Tu toks, be kurio aš negaliu gyventi..
Tu toks, apie kurį negaliu nustoti galvoti..

Bet kartais Tu būni toks, kad aš nebegaliu šypsotis..
Ir tie Tavo skaudūs žodžiai.. ir tie tavo šalti judesiai..
Bet koks tu bebūtum, žinok,
Visuomet man būsi brangiausias..
Ir as Tave visada labai labai mylėsiu..

390. Kai mastau apie tave
Atgyja mano jausmai
Kai mastau apie tave
Aš šoku lengvai, lengvai.

Kai pamatau tave
Aš noriu pribėgti.
Kai pamatau tave
Nenoriu niekur skubėti.

Ir kai pabundu sapne
Viskas ima aiškėti.
Suprantu aš tada
Praradau tik tave.

Jausmai man liks
Niekur nedings.
Džiaugsmo ašaros veide
Nuolatos primins tave.






Kiek kartų mes buvom laimingi,
Tiesėm rankas į šviečiančią saulę.
Į dangų su šypsena žvelgėm
Ir rankas suglaudę laikėm.

Kiek kartų mes buvom pavargę
Ir akys mūsų jau merkės.
Galvojom, kad reikia gyventi
Ir sunkų laiką kartu ištverti.

Kiek kartų ašaras liejom,
Slėpėm savo akis.
Viens kitą su panieka šaukėm
Ir norėjom nebūti išvis.

Kiek kartų mūs širdys šaukė,
Kartojo žodį atleisk.
Tačiau beržynai jau nebeklausė
Ir vėjais paleido svajones visas.

Kiek kartų klaidas dar darysim,
Kartosim diena iš dienos.
Nutilusios širdys akmenimis paliko
Nejutusios viena jau kitos.

Aš kartais pagalvoju-ar iš tikrųjų myliu, ar iš principo tiktai kovoju, galbūt gerai jog niekas nesupranta...;\
Ir dar ne kartą neramiam sapne pašauksiu tavo vardą
Ir dar ne kartą priešinsiuos tai minčiai jog girdžiu jį paskutinį kartą

Oooo neužkalnų valentinas.
Kai reikės pasinaudosiu pav.

Myliu tave..
Kaip pavasaris myli alyvas.
Myliu tave..
Kaip lietus myli pievas.
Myliu tave..
Kaip saulė myli plaštakę.
Myliu tave..
Kaip paukštis myli skrydį.
myliu tave..
Kaip vėjas myli medį.
Myliu tave..
Kaip juokas myli lūpas.
Myliu tave..
Kaip rankos myli smėlį.
Verkiu dabar..
Nes visa tai netiesa.
Aš tave myliu taip, kaip niekas nieko niekada nemylėjo, nemyli ir nemylės...
Žinok tai..
Myliu tave..

***

Kiekvieną dieną aš galvoju apie tave.
Kiekvieną naktį sapnuoju tave.
Kiekvienam žingsny jaučiu tave.
Kiekvieną minutę myliu tave.

***

rofl, geriau patarimų pamėtykit ką nuveikt tą dieną ; D