Nežinau nuo ko pradėt. Bet čia man jau trauma visam gyvenimui.
šiaip nejuokinga. ( O kas sako, kad juokinga?

)
Nu man kaip sakiau buvo 6m, mano mama dirbdavo Palangoj, 1sav dirba , 1sav laisva. Ir tuo metu kai dirbdavo aš būdavau pas močiutę, pas ją ten taip tvarkingai viskas vienas kambarys. Nu ir kaip esi kambarį atsistoji prieš duris priešais tualetas, šalia vonia. O pre tuliko kairiau tiesiai eina kolidoriukas ir ten prie lauko durų yra įjungt šviesą į virtuvę, o virtuvė yra dešiniau.
Taigi.. Man sakydavo ką nors nuneš į virtuvę ar lėkštes kur ką nors valgydavom ar pan.
Nu ir man visada vaidendavosi kažkokie. Blem. Negaliu baisu net prisimint. Ir manim nieks netiki, nebent draugai ten. PRISIEKIU VISKUO KAS MAN BRANGIAUSIA, tiesa čia.
Bet viskas vykdavo ten virtuvėj, tamsoj. Grynai eidaavau ir matydavau figuras, kurios mane temdavo pas save.
IR naktimis sapnuodavau tas pačias figūras, kad jos mane tempia iš kambario aš staugiu ir manęs nieks negirdi.. Blm. Net baisu paagalvojus, kas man būdavo.
Esmė tame, kad ten ju būdavo ir aš juos matydavau ir jie ten prie tū durų kambario, bet ne kambarį. VISADA BIJODAVAU EIT, o močiutė sakydavo, kad ten nieko nėra, o aš matydavau.
IR NEŽINAU KAIP VISĄ TAI PAAIŠKINT. žiauru. Dar kai sapnuoji tai ką matai, kai tave ten tempia pas save,o vakarais pati viską matydavai. Ir atrodo išeini iš to kammbario tai jau šakės, pasims ten tie kažkokie tave.
Tai va iki šiol žiauriai bijau tamos, niekas man nepadeda.
Vakarais užsikamšau visa, nuo galvos iki kojų, atrodo iškisi kokia koją ir paims kas.
