Negerti sveika

Dažniausiai, ypač lietuviškoje aplinkoje, atsisakymas išgerti priimamas beveik kaip įžeidimas. Juk atsisakyti pakelti taurelę į šeimininkų sveikatą yra labai nemandagu ir mažų mažiausiai – pasipūtimas. Jau ketvirti metai su vyru visiškai nebegeriame stipriųjų gėrimų. Nutarėme, jog neverta „vaišintis“ net ir savaitgaliais ar progomis.

Kai savo pasirinkimą pradėjome sakyti garsiai, sunkiausia buvo pirmus pusę metų. Susilaukėme įvairiausių klausimų: „tai vaistus geriate?“, „planuojate vaiką?“, „sergate?“, „religija neleidžia?“, „labai jau išdidūs pasidarėte?“, „sportuoti rimtai pradėjote?“, „nepatinku aš jums?“, „supratau, žmona neleidžia?“, „tai gal narkotikus vartojate?“, „jūs ką, rimtai?“.


Taip, labai rimtai ir tikrai ne dėl religinių įsitikinimų. Ir narkotikų nevartojame. Nenorime ir negeriame. Kažkodėl žmonės lengvai supranta, kodėl galima nenorėti, pavyzdžiui, pupelių mišrainės, jei jų nemėgsti. Niekas per prievartą jos negrūda, pasiūlo ką nors kitą. Bet jei negeri, dažnai tampi nesuprastu, nusižengiančiu gilioms tradicijoms, nebepatikimu, su tokiu “abstinentu“ net pašnekėti „normaliai“ negalima, nes negeri kartu, pažeidi per amžius įsigyvenusį ritualą.

Pasvarstykite visus „už“ ir „prieš“ susilaikymo nuo gėrimo faktus. Tikrai nepulsiu įtikinėti, jog turite mesti gerti, tiesiog pateikiu savo tiesas leidžiančius man džiaugtis tokiu pasirinkimu.

Už:

1. Niekada iš ryto neskauda galvos.

2. Visada galiu vairuoti.

3. Sutaupau pinigų ir netenka neplanuotai išlaidauti alkoholiui.

4. Niekada neprarandu „veido“ ir nereikia raudonuoti neprisimenant, ką vakar iškrėčiau.

5. Žinau, kad bent jau nemirsiu nuo alkoholio sukeltos kepenų cirozės.



Prieš:

1. Kaip jau minėjau, kiekvieną kartą papuolus į naują aplinką tenka aiškintis, kodėl negeri.

2. Jei susirinkusieji ne tik išgeria, bet ir prisigeria, pasidaro nebeįdomu būti jų draugijoje.

3. Galiausiai, šalyse, kuriose labai klesti barų kultūra, pavyzdžiui Airijoje, kur baruose prekiaujama TIK alkoholiu, gali blogiausiu atveju tekti gerti barmeno pasiūlytą vandenį iš krano arba mirktelėjus akį prašyti paruošti meniu neegzistuojantį gėrimą – arbatą.

4. Taip pat gali tekti prarasti vieną kitą „draugą“, kuris nesugeba bendrauti negerdamas.



Labiausiai kenčia smegenys

Kiekvienas mūsų ras dar daugiau asmeninių „pliusų“ ir „minusų“. Mano gyvenimo būdui pagrįsti pasitelkiu mokslininkų tyrimų rezultatus.

Alkoholis, t.y. gėrimuose esantis etanolis, lengvai maišosi su vandeniu ir tirpsta riebaluose, o tai reiškia, jog jis labai lengvai prasiskverbia pro biologinių audinių membranas ir veikia visų mūsų organų ir audinių ląsteles. Tik gurkštelėjus, jau burnoje pradedamas pirmasis alkoholio įsiurbimo į kūną per kraują procesas. Kraujas jį paskleidžia po visą organizmą, apnuodijami nervai. Smegenyse labai tankiai išsidėstę kraujagyslės ir kapiliarai, smegenų audiniuose yra daug riebalinių audinių, kuriuose, kaip jau minėta, gerai tirpsta ši svaiginanti medžiaga, dėl to mūsų „valdymo aparate“ alkoholio susikaupia 57% daugiau, nei likusiame kūne.

Jis naikina ląsteles vykstant ginybiniam organizmo valymosi nuo nuodo – alkoholio deginimo (oksidacijos) procesui, kapiliaruose susidaro trombai, kurie plyšta ir, pasak JAV mokslininko M. Naislio, taip atsiranda daug mažų kraujosruvų. Tada ląstelės negauna deguonies, maisto ir žūva.

Vykstant organizmo valymosi nuo svaigalo procesui, labai stipriai alinamos kepenys, nes jose vykdomas pagrindinis kovos procesas. Jam sunaudojama daug organizmui reikalingų medžiagų, ypač vitamino „B“. Alkoholis taip pat „atima“ iš kūno ląstelių vandenį, krešina baltymus, tirpdo riebalus. Prancūzų mokslininkas Kasje teigia, jog alkoholis visiškai iš organizmo pasišalina tik po penkiolikos dienų, vadinasi, net jei išgeriate tik porą kartų per mėnesį, pastoviai niokojate save.



Vyriškumo ir šaunumo požymis?

Dažnai žmonės išgeria 50 g, bokalą alaus arba taurę vyno „ant drąsos“... Visada galvojau, kad alkoholis skirtingai veikia žmones, skirsčiau jo poveikį į slopinantį ir skatinantį: vieni išgėrę aprimsta, kiti staiga pradeda labai savimi pasitikėti ir net tampa įžūlūs. Pasirodo, elgesys priklauso nuo išgerto alkoholio kiekio. Išgėręs ne daugiau 100 ml degtinės žmogus aprimsta, atsipalaiduoja.

Išgėrus daugiau – prasideda stimuliuojantis svaigalų poveikis, smegenų centrai, reguliuojantys savikontrolės ir dėmesio procesus susilpnėja, tad žmogus praranda tikrąjį aplinkos suvokimą. Išgėrus 200 ml. degtinės pasiekiamas vidutinis girtumo laipsnis ir žmogus nebejaučia pusiausvyros. Yra linksmas, nerūpestingas, atpalaiduojami žemieji instinktai, žmogus elgiasi įžūliai, nesivaržydamas. Šioje stadijoje nuotaika gali kaitaliotis nevaldomai, tik buvęs linksmas gali tapti įžūliu ir ieškančiu bėdų.

Dar rimtesnėje girtumo stadijoje žmogaus psichika praranda visišką kontrolę. Išgėręs tampa priekabus, kartoja tuos pat žodžius, gali kalbėti su daiktais, elgtis impulsyviai, aplinką suvokia negatyviai. Ši stadija labai pavojinga tiems, kas yra patyrę galvos smegenų traumas, sirgusius smegenų ir jų dangalų uždegimu bei psichiniams ligoniams, nes jie dažnai šioje būsenoje bando žudytis.

Tikintiems vyno – meilės eliksyro galiomis taip pat teks nusivilti. Manoma, jog jis didina aistrą, bet gali veikti ir visiškai atvirkščiai, kadangi alkoholis pirmiausia sujaudina centrinėje nervų sistemoje esančius lytinius centrus, o po to slopindamas galvos smegenų žievę nebekontroliuoja žemųjų žmogaus instinktų, ko pasekoje grubiai elgiamasi. Piktnaudžiaujant alkoholiu lytinis potraukis pagyvėja tik pirmaisiais metais, vėliau jis vis slopsta, galiausiai ir visai išnyksta. Pagirių metu lytinis potraukis visada yra nusilpęs.

Vokiečių psichiatras Ė. Krepelinas rašo, jog nors nedaug išgėrus ir stiprėja mąstymo intensyvumas, bet silpnėja produktyvumas, objektyvumas, kokybė, daroma daugiau klaidų. Tai ir yra jau mitėtasis nervų nuodijimas, palaipsniui mažinantis ir vyriškumą, ir šaunumą...



Visiška abstinencija ir taktika

Gerai atsimenu savo chemijos mokytojo dažnai per pamokas kartotus žodžius apie įvairias chemines medžiagas, tuo pačiu – ir etanolį – „kol mažai – vaistai, kai per daug - nuodai“. Visiška abstinencija yra paties žmogaus apsisprendimas: ar apžiūrėti kiekvieną maisto etiketę, nevalgyti net saldainių su brendžiu, tortų, kurių kremams naudojami svaiginantys gėrimai, negerti įvairių vaistų, alkoholyje paruoštų vaistažolių užpilų ir pan. Kiekvieną kartą sprendžiame ir renkamės. Bet niekaip nesutiksiu, jog nėra kitų būdų atsipalaiduoti, kaip tik prie taurės, stikliuko ar bokalo velnio lašų. Jei turite valios ir noro nebedraugauti su svaigiaisiais gėrimais, dalinuosi savo patirtimi:

1. Jei svečiai renkasi jūsų namuose ar į jūsų kviečiamą vietą, turite pilną teisę kurti ir savo taisykles pagal principą – „pats negeriu ir kitų negirdau“. Mes su vyru net per savo vestuves svečius simboliškai pavaišinome taure šampano, o vėliau kas norėjo, galėjo vaišintis savo gėrimais. Nemažas iššūkis lietuviškiems svečiams, bet nei vienas dėl to šventės nepaliko ir neįsižeidė, visi priėmė žaidimo taisykles.

2. Svečiuojantis kitur mandagiai ar pasitelkiant jumorą padėkoti, atsisakyti ir prašyti jums nepilti. Jei šeimininkai nenori priimti jūsų pasirinkimo, galite tiesiog ant stalo apversti savo taurę – retas kuris po tokio gesto išdrįs primygtinai reikalauti išgerti, nebent jau yra minėtoje sunkiausioje girtumo stadijoje. Blogiausiu atveju – tiesiog neliesti pripiltos taurės ir kaskart, kai vaišintojas pils svečiams, jūsų taurė bus vis dar pilna. Tai ypatingai gerai veikia didelėse susibūrimo vietose.

3. Yra ir dar vienas gudrus kelias – atsineškite savo gėrimą. Juk dabar yra ir nealkoholinio alaus, ir vyno.

4. Atkaklumas, diplomatija, humoro jausmas ir kantrumas – didžiausi jūsų pagalbininkai ir ginklai, kadangi apsisprendimas nebegerti dažniausiai sukelia didesnį šoką ir nepasitenkinimą kitiems, nei pačiam apsisprendusiajam.



* Straipsnis iš www.delfi.lt