Šiandien žiūrėjau filmą

The Sentinel (2006)

The Life Aquatic with Steve Zissou (2004) - smagi komedija, netikėta pabaiga, 7/10

Lost In Translation - 9
Das Boot(Director's Cut) - 7
Angel A - 7
Liar Liar - 7
Videodrome - 8
All The President's Men - 8
Billy Madison - 2
Happy Gilmore - 6
Frost /Nixon - 7 (nu šiaip jeigu istorija nedomintų,tai man toks labai meh filmas pasirodė,objektyviai daugiau 5 neduočiau)

Shelter (2010) - vidutinis siaubiakas su eiliniais pagąsdinimais, kažkur nuo vidurio filmo jau net neįdomus, 3/10
Little Big Soldier (2010) - kiek nustebino, nebloga siužetinė linija ir J.Chan personažas, 8/10

Who's Afraid Of Virginia Woolf (1966) - vaidyba super,labai natūrali,B&W priduoda tos niūrios nuotaikos,nepasakyčiau,kad ypatingai nufilmuotas,bet buvo gražių kadrų,istorija aiški,bet siužetas...jau po pusvalandžio galima suprast,jog čia tiesiog filmas apie girtą porelę,kuriai nuo alkoholio atsirišo liežuvis išreikšt neapykantą vienas kitam,o vėliau toliau ramiai gyvent.4.
Get Smart (2008) - ai nežinau,neįdomus ir tiek.4.

The wall

Kiss Kiss Bang Bang (2005) - neblogas, yra ir nemažai juokingų situacijų, nors jei ne pagrindinis aktorius, filmas prarastų visą įdomumą, 6/10
The Negotiator (1998) - kažkada jau buvau mačiusi per tv, bet buvo visai įdomu vėl žiūrint prisimint, 7/10

Star Wars Prequel Trilogy - 6-7
Smoke(1995) - 7
The Apostle - šiaip tikrai geras fimas,nepasakyčiau,kad yra trūkumų,bet man pati filmo tema nepatinka,tai buvo nuobodus.5.

Medianeras (Sidewalls)
Pakankamai įtaigus filmas apie mažą žmogų, įspraustą tarp didelio miesto sienų. Temų daug – šiuolaikinio žmogaus priklausomybės ir baimės, vienatvė urbanistiniame mieste, žmonių susvetimėjimas, nudaiktėjimas...
Patiko pasakojimo būdas - nuo abstrakčių, plikų faktų (architektūra, jos išsidėstymas, paskirtis) pamažu pereinama prie jautrių ir pakankamai asmeninių dalykų ("batų dėžutėse" gyvenančių žmonių, jų kasdienybės, išgyvenimų).
Filme labai daug simbolikos (vietomis labai aiškios, gal net kiek ironiškos, vietomis - subtilios, plika akim beveik nematomos). Net filmo struktūra pakankamai simboliška: filmas suskirstytas į kelias dalis, su atskirais pavadinimais. Kiekvienai daliai pasibaigus, tarsi sugriaunama viena siena. Taip siena po sienos artėjama prie paties žmogaus, jo "tikrųjų" poreikių.
Filmas man patiko. Apie rimtus dalykus - ne per daug rimtai (bet taikliai). Aišku tema nėra labai nauja ar kažkokia labai išsiskirianti, bet pateikta tikrai įdomiai. Vertas dėmesio, sakyčiau. 9

taigi, per praėjusią savaitę matyta.,
10th & Wolf (2006) - scenarijus neblogas (bent iš aprašymo), bet pats filmas paviršutiniškas ir nelabai įtikinamas, be to truputį erzino kai kurie stereotipai ir klišės, 6/10
Gone (2012) - pažiūrėjus lieka įspūdis, kad visas filmas susideda tik iš to, kad pagrindinė aktorė šiek tiek pabėgioja, pakeičia kelias mašinas, dar pabėgioja, ir viskas. jokios intrigos ar ko nors įdomesnio. ir dar, kurių galų filme buvo reikalinga susivėlusi višta policijoje, išvis neaišku. pabaiga tai apskritai nuvilia.., 3/10
Brooklyn's Finest (2009) - geras siužetas, geri parinkti aktoriai, įtraukiantis filmas. tik, kadangi filme vyksta keli atskiri pasakojimai, pabaiga su susišaudymais, pasirodė per daug viskas sumalta, bet šiaip patiko, 7/10
Management (2008) - norint užmigti, šis filmas kaip tik tam labai tinka..,2/10

visų nevardinsiu,tai tik keletas filmų žiūrėtų nuo paskutinio post'o:

Velnio Nuotaka (1973) - pirmas ir žymiausias lietuviškas miuziklas,kuris labiau yra mėgstamas vien dėl to,jog yra toks žinomas ir žiūrint dar kartą vis labiau tuo įsitikinu.Muzika labai graži,o istorija,nors ir pasakiška,yra gana gili.Bet man tai kažkoks nekokybiškas filmas pasirodė,spec. efektai nekažką(nu bent jau lyginant su pasaulinio kino išsivystymo lygiu),aiškiai matyti,kad ne aktoriai dainuoja.Geresnis filmas už dabartinius,bet šedevras?neee. 7.
2001: A Space Odyssey (1968) - nu čia net neverta ginčytis šio filmo techniniais gebėjimais,nes tai,ko gero,yra labiausiai savo laikotarpiu pažengęs filmas.Manyčiau,jog būtent tik vizualinis tobulumas ir išdirbtumas pavertė jį vienu svarbiausių filmų kino istorijoje.Deja,sudėtingas turinys sukelia gan kontraversiškų nuomonių apie filmą,vieniems - tai šedevras,o kitiems - ambicinga nesąmonė.Galiu suprasti abu,man asmeniškai,tai yra vienintelis filmas,kuriuo galiu mėgautis,nors iki galo ir nesuprantu.Pirmą kartą išvis pasirodė labai sudėtingas,tačiau peržiūrėjus daugiau filmų apskritai,šis pasidaro lengvesnis.7.
Children of Men (2006) - na aišku,gražus ir kokybiškas filmas,bet man tai toooks nuobodus.Gal čia dėl to,kad šiaip sci-fi nėra mano mėgstamiausiais žanras,todėl belenkas iš jo nepatinka,bet nu man šitam filme visiškai buvo neįdomios veikėjų problemos ir ar pavyks jiem iš jų kapanotis.5.
Nashville (1975) - panašu,kad čia labiau kultūrinis filmas,kuriame susipina daug mažų veikėjų dramų,kurias vienija ta bendra amerikištiška dvasia.Man nepatinka nei kelios veikėjų dramos,nei filmai,kurių centre yra kultūra,o ne veikėjai.Patiko muzika,vien dėl jos ir žiūrėjau iš tikrųjų.4.
Blue Valentine (2010) - šiaip reališkas,puikiai suvaidintas romantinis filmas,bet man kartais filmai būna tiesiog per daug realūs,todėl net nepatogu juos žiūrėti.Atrodo,tarsi sieki pamatyti kažkokį meną ar nerealų pasaulį,o pamatai tarsi vos ne situaciją,su kuria lengvai gali susidurti realybėje.6.

Nosferatu, eine Symphonie des Grauens ( (1922)
Tai pirmasis bandymas perkelti Drakulos istoriją į kiną. Ir, manyčiau, bandymas visai pavykęs. Šiaip nelabai mėgstu nebylų kiną (primena knygos vartymą vien su paveiksliukais), bet yra ir savų pliusų. Gali skirti daugiau dėmesio įv. smulkmenoms: personažams, jų mimikoms, gestams, garso takeliui, kameros darbui, dekoracijoms. Ir nors siužetiškai filmas nėra labai įtraukiantis, žiūrėti jį vistiek malonu (vien ko vertas Nosferatu personažas, jo perteikimas!).

Dracula (1992)
1992-ųjų versija dramatiškesnė, siužetiškai įdomesnė. Patiko, kad žiūrovas į veiksmą įvedamas pamažu: iš pradžių vaizduojama priešistorė – kunigaikštis bei jo virtimas Drakula ir tik po to pereinama prie dabartinių įvykių. Taigi visa ta istorija tarsi papildo 1922-ųjų versiją. Čia viskas turi priežastis ir pasekmes, kas įvykių seką padaro pakankamai logiška.
Labiau išvystyta ir meilės istorija (praktiškai nuo jos viskas prasideda, ja viskas ir baigiasi). Patiko kameros judėjimas, garso takelis (ypač įstrigo vestuvių ir paraleliai vysktanti Liusės mirties scena). Tik pabaiga kažkokia padrika, kai prasidėjo visas tas „bardakas“ (ale Drakulos medžioklė). Bet šiaip filmas tikrai patiko ir neprailgo.

Jei lyginant 1922-ųjų ir 1992-ųjų versijas, tai pirmoji labiau verta dėmesio kaip meno kūrinys, antroji – kaip dramatiška istorija. Bet pamatyti, manau, verta abi (nors pats siužeto pamatas sutampa, pateikimas visiškai skirtingas).

Frida.
uždavė per ispanų kalbą šitą filmą, labai geras, sužavėjo ji mane kaip asmenybė. Dažniausiai visos biografijos man patinka.

The Grey (2011) - nors iš scenarijaus ir nelabai atrodo įdomus, vis dėlto pažiūrėjus lieka neblogas įspūdis (nepaisant to kad jau nuo filmo pradžios žinai kuo viskas ir baigsis). filmas turi jeigu taip galima pasakyti, savyje kažką kitokio nuo eilinio š..,6/10
Act of Valor (2012) - nepatiko nei filme vaizduojamas 'ale' realistiškumas, nei pats filmavimo stilius. be to, kaip tokiam filmui, nemažai perspaustų vietų (pvz. grįžta kareiviai namo, fone skamba labai liūdna muzika, saulėlydis, visi paniurusiais veidais, ir t.t. ir visa tai turi žiūrėti keletą min.!),4/10

Dazed And Confused (1993) - gera muzika,bet man nelabai tokie "kultūriniai" flmai,tai buvo nuobodoka,o ir pati Amerikietiška kultūra gana svetima. 5

Silver Linings Playbook (2012) - pradžia nebloga,bet šiaip kuo toliau,tuo nuobodesnis darėsi,žodžiu ne mano stiliaus filmas.5

Casualties of War (1989) - įdomiu kampu pažiūrėta į karą,antra pusė pasirodė ryškiai blogesnė,bet šiaip patiko idėja,nebogai atskleista.8.

Frozen River (2008) - įdomus,bet nu toks viiiisiškai vidutinis kriminalinis filmas,kurio tikriausiai daugiau niekad nebepamatysiu.5.

La battaglia di Algeri (1966) - vizualiai tobulas ir nustebau,kad yra gana užtektinai veiksmo,bet,kaip istoriniam filmui,tai pritrūko daugiau informacijos,žiūrovas tarsi nubloškiamas į neaiškų laikotarpį.Taip pat nesu didelė klasikinių/senesnių filmų mėgėja,tai buvo nuobodokas vietomis.6.

Jackie Brown (1997) - vienintelis QT filmas,kurį buvau mačius tik vieną kartą ir dabar vėl žiūrint pasirodė daug daug silpnesnis.Manau,siužetas yra šio filmo ašis,nes dialogai neypatingi,ir tik vienas kitas veikėjas yra įdomesnis.Kartu su Django Unchained,man vienas silpniausių QT filmų. 7

This Boy's Life (1993) - visai neseniai atradau šitą filmą,vaikystėj esu mačius keletą kartų.Šįkart kiek kitaip žiūrėjau į jį ir dalinai pažįstama situacija,nes filmas kalba ne vien apie smurtaujančią šeimą,bet ir apie siekį pabėgti iš mažo miestelio ir būti kažkuo gyvenime.7.

Lola rennt (1998) - tikriausiai greičiausias filmas,kokį mačiau. Įdomus visai,7.