Tobula antroji pusė

candella. rašė:Po tiek metų žmonės bus tik dar labiau sugadinti.

arba jų iš viso nebebus.. gal kas nors užmes kelias atomines ir ate ate visiems žmonėms

Tai čia jau kita tema. Bet esmė tame, kad žmonės kuo toliau, tuo labiau bus sugadinti. O rasti žmogų, kuris nepyksta niekada, yra neįmanoma, tada jis aplamai turėtų neturėti jausmų.

nu tai jei žmogus neturės jausmų tai jau negalim vadint žmogum ;d nėr žmogaus, kuris neturėtų emocijų ir bla bla, kaip pavydas ir t.t.

tai ką aš ir sakau, kad nėra žmogaus, kuris jausmų neturi. O į jausmus pyktis taip pat įeina, taip kad tie, kas rašo, jog tobula antroji pusė būtų tokia, kuri niekada nepyktų, logiškai nemąsto.

candella. rašė:Tai čia jau kita tema. Bet esmė tame, kad žmonės kuo toliau, tuo labiau bus sugadinti. O rasti žmogų, kuris nepyksta niekada, yra neįmanoma, tada jis aplamai turėtų neturėti jausmų.

Čia žmonės tokie sugadinti yra, todėl taip atrodo, kad jei nepyksta, tai ne žmogus.

Aš tau aiškinu, nėra žmogaus, kuris niekada nepyktų!
Net Tavo švenčiausioj Biblijoj yra toks jausmas kaip pyktis.
Norėčiau pamatyt žmogų, kuris niekada nėra ant nieko pykęs. Kai tokį man parodysi, tada pripažinsiu, kad esu neteisi.

VaikasDievo rašė:Čia žmonės tokie sugadinti yra, todėl taip atrodo, kad jei nepyksta, tai ne žmogus.

ne žmonės nėra tokie sugadinti.. Tiesiog žmonės yra žmonės, kurie turi jausmus. O jausmai nevisada yra tik geri.. Juk yra meilė ir neapykanta, gėris ir blogis, šviesa ir tamsa.. Be vieno nebūtų kito. Jei nebūtų pykčio ir kitų blogų jausmų, žmonės tikriausiai neįvertintų to kas gera

candella. rašė:Aš tau aiškinu, nėra žmogaus, kuris niekada nepyktų!
Net Tavo švenčiausioj Biblijoj yra toks jausmas kaip pyktis.
Norėčiau pamatyt žmogų, kuris niekada nėra ant nieko pykęs. Kai tokį man parodysi, tada pripažinsiu, kad esu neteisi.

Aš nesakau, kad dabar yra toks žmogus kuris niekada nepykta, yra tik tokie kurie minimaliai pyksta, jie retai supyksta ir jei supyksta, tai labai silpnai.
Bet ateityje bus tokie žmonės visi kurie nebus sugebantys supykti, po 100-500 metų. Bet jei vyksta kažkas neharmoningo, lengvą pyktį, nepasitenkinimą, pasipiktinimą jausti, turbūt, normalu, bet jei žmogus ne lengvai jaučia pasipiktinimą, pyktį, o pyksta, viršija jo pyktis tam tikrą ribą, tada tai jo silpnumas jau.

Kuo remdamasis tu sakai, kad po 100-500 metų žmonės nepyks visiškai?

Tiesa.

Kieno tiesa? Jei jau kažką sakai argumentuotai, įvardyk plačiau, o ne "tiesa". Tiesa visokia gali būt ir kiekvienam ji skirtinga, tad tiesa nuo kiekvieno žmogaus priklauso. Kas tau atrodo tiesa, tas man gali atrodyti melas. Čia ne argumentas.

Kieno tiesa?

Savo.
Aš tau niekaip įrodyt negaliu, nori tikėk, nori, ne, čia reikės labai ilgai pasakoti, bet jei aklas esi vistiek nepamatysi.

Tai tu savo nuomonės man ir neįkiši, nesvarbu, akla aš ar kurčia. Mes tiesiog diskutuojam. Aš nenoriu galvot taip, kaip tu, man tik įdomu, kodėl tu būtent taip galvoji. Ir, mano nuomone, tu nusišneki. :}

Dar apie tai daug negalvojau. Bet žinau, kad manasis bus toks pat pakvaišęs kaip ir aš. Supras mano nesuprantamus juokelius. Nebūs niurzga, bailys ir bambukas. Pripažins mane tokią kokia aš esu. Jaučiu liksiu viena.

Tobula? Nekenčiu šito žodžio. Tobulų nebuvo, nėra, nebus. Tiesiog tikiuosi, kad mergina bus rūpestinga, simpatiška, gal būt žalių arba pilkų akių, žemesnė už mane, drąsi, linksma. O šiaip neteikiu niekam pirmenybės, svarbu, kad būtų bendra kalba, o ne reiktu traukt už liežuvio.