Gyvenimas atskirai nuo tėvų

Aš tai kai tik galėsiu, tai iškart šausiu lauk (: labai noriu gyventi savarankiškai.

kadangi mano tėvai vieni iš tų, kurie siaubingai varžo savo vaikų laisvę. :]] niekur neišleidžia, nepaisant tavo amžiaus, ir t.t., tai aš jau noriu, kad tik kuo greičiau nešdintis čia iš tų tėvų namų. kadangi tik ką baigiau mokyklą, tai vat šią vasarą tai padaryt ir galėsiu.
tiesa, kad bent pačioj pradžioj gyvent savarankiškai iš tikro labai smaguuu :]

Dabar vienintelė problema man yra būsto ieškojimas, kadangi keliuosi gyventi į Kauną, visą kita - įvaldyta nesunkiai. Jei nėra pinigų, tai maisto gamybos procesas palengvėja, arba išvis jo mažiau reikia. Heh :/... alga studijuojant dažniausiai ne kokia būna, ką bekalbėti apie gyvenimą prieš studijas.

As tai kazkur jau nuo 16 metu svajojau kaip noriu gyvent atskirai nuo tevu, kaip cia daug kas sake, visiska laisve. Is tiesu taip, taciau jau dabar reikia sukti galva, ko nuspirkt valgyt, kad uztektu ilgam, kad uztektu ant oisterio kad vazinet, kaip cia ka, kur kaip nuoma susimoket ir t.t sunku. Budavo geri laikai pas mama,pavalgai, griszit kada nori, nieks nvercia dirbt, i tusus tevu paprasai pinigu ir pan. Bet nesigailiu kad issikrausciau, juk jau laikas savo gyvenima pradet:) bet to kaip sake Vaiva, issikelus is namu labai su mama santykiai pagerejo, jau tokia gera, vis klausia kaip sekas, giriasi visom bendadarbem, nu zodziu

Man gyvenimas atskirai nuo tėvų prasidės rudenį. Vyksių studijuoti į Vilnių, lyg šiol gyvenau Biržuose, taigi atstumas ne toks jau ir mažas. Iš vienos pusės laukiu jau, bet kartu i rneramu kažko...

gyvenau vasarą be tėvų dvi ar tris savaites. ant tiek atpratau nuo jų, kad po to buvo sunku. tiesiog nesibendravo taip, kaip anksčiau

Kadangi studijuot planuoju savo gimtajame mieste, dar ilgai gyvensiu pas mamą. Ir man taip laaabai gerai :}

džiaugiuosi tuo, kad gyvenu su tėvais, esu tikrai išlepinta ir tinginė, tačiau norėčiau studijuodama gyventi savarankiškai. galbūt norėčiau ir dabar, nes visiškos laisvės neturiu, tačiau jaučiuosi saugiai, kai žinau, kad manimi rūpinasi. o savarankiškai gyventi dar suspėsiu ; DD

Norėčiau gyventi atsikrai nuo tėvų, galvoju gyventi, bet ryžto trūksta ir pinigų, jei savo namą statyt.

Isejau gyventi atskirai gana jauna - 14 metu, aisku buvo sunku, reikejo dirbti, bet isgyvenau ir labai tuo dziaugiuosi

Tikrai norėčiau gyventi atskirai nuo tėvų vos sulaukusi pilnametystės. Savarankiškumas, laisvė, ramybė. Nors kita vertus, viena ilgai gyvent nesugebėčiau, tad jei jau kraustysiuos, tai su drauge/-ais/-ėm/-u/etc :D Žiūrėsim kokia padėtis bus tuo metu.

Manau, kai vaikai pagyvena metus ar du be tėvų, tai jau juos labiau pradeda vertint, pasiilgt, pagerėja santykiai ir t.t. Pats tai vos kai turėsiu galimybę-tai šausiu į visas keturias puses, kad tik ne su tėvais būti. Mano santykiai su jais kritiški. Žinoma, išleidžia daug kur, kai noriu, bet ne visada. Tame ir esmė. Jie turbūt dar nesusiprato, kad jaunatvės nesusigrąžinsi, o kol jaunas-reik gyvent kaip tik nori, laisvai, pašėlusiai, kad galėtum savo vaikam ar anūkam pasakot su šypsena apie savo gyvenimą ir šiaip, anksčiau ar vėliau, ateina tas laikas, kai reik gyventi vienam-tai neišvengiama

ai man ir taip gerai;D nėra tėvai blogi daug ką leidžia, nors kaip gali neleist gi jau beveik pilnametė tai vat man vienodai būtų ar gyvent vienai ar su tėvais.

Labai toks dalykas padeda santykiams. Kol neišsikraustai vien barniai ir pykčiai, kai grįžta savaitgali, tai viskas normaliai. Laukiu, kad galėsiu pailsėt, nes sunku.