Knygų vertinimo kriterijai

Ai, aš be įžangos - kokiais kriterijais vertinate knygas? įdomi? graži? užimanti kvapą istorija?
tai kaip?

iš eilės:siužetas,pagrindinė mintis,rašymo stilius,personažai,knygos populiarumas,rašytojas.

tai pvz. rinkdamasi knygą, visada perskaitai apie ką ji? nesuvilios vien tik viršelis? pavadinimas?

Niekada nesirenku knygos pagal viršelį. : )
Pirmas dėmesys į anotaciją, o tada- į žanrą. Nes esu išranki, taigi man detektyvo niekuomet neįkištumėt ; D taipogi ir draugų rekomendacijos turi įtakos ir rašytojų pasižymėjimai knygų istorijoje.

tai pvz. rinkdamasi knygą, visada perskaitai apie ką ji? nesuvilios vien tik viršelis? pavadinimas?

čia labiau turėjau omeny kriterijus vertinant jau perskaitytą knygą. Jeigu renkantis tai imu tokią,kurią jau ne vienas žmogus rekomendavo,dažniausiai tai būna klasika.Todėl iš vienos pusės taip - skambus pavadinimas tikrai mane gali paskatinti skaityti vienokią ar kitokią knygą.

pasakysiu atvirai, seni ir apiplyšę viršeliai tikrai nevilioja ir dažniausiai dėmesio į tokius neatkreipiu. Jei įdomiai atrodo pati knyga, pavadinimas, perskaitau anotaciją. Sudomina - imu, nesudomina - neimu.
Tačiau jeigu apie knygą esu girdėjusi gerų atsiliepimų, skaičiusi apie ją kažkur, būtinai pasiimu, kad ir kaip atrodo..

Žanras, viršelis (tfū, tfū, tfū, ne su knygomis to netaikau ir, manau, netaikysiu), anotacija, siužetas, unikalumas

o kaip suprast tą unikalumą?

nu tarkime, visiškai negirdėta knyga, ane? nieko apie ją negirdėjot, nieko nežinote, išvis, pirmąkart savo akyse matote? koks pirmas veiksmas, kai pasiimat ją į rankas? : -)

asmeniškai aš, tarkim, kai perskaitau knygą, vertinu ar ji sukėlė kokių nors stiprių emocijų ar ne. Jeigu sukėlė, tai valio, ji užsitarnavo mano pripažinimą. Vienos sukelia daugiau pasigėrėjimo, kitos mažiau... ir nesvarbu, kas ją parašė, kaip ji atrodo (tai tikrai gali būti labai klaidinantis dalykas... nors, pvz. kai skaičiau seno leidimo drakulą, tai košmaaaar. Baisiai nepatogi knyga. Nei paimti į rankas, nei akims malonu. Bet čia visgi antraeilis dalyks). O rinkdamasi knygas, nežinau gal tai jau darosi įpročiu, visada paskaitau teksto pradžią nors dabar stengiuosi pirmiausia peržvelgt knygos aprašymą. Nors jie labai dažnai prasti būna. Ai, ir dar, jo, jeigu perskaitau vieno autoriaus knygą, nemažai šansų, kad kitąkart susidomėsiu pasiimti ir kito jo knygą

Hm, perskaitytą knygą vertinu panašiai kaip ir tu. Jeigu sukelė stiprių emocijų (ašaras, liūdesį, nuostabą ir pnš.) - vadinas gera, jeigu džiaugiuos pagaliau užvertus paskutinį puslapį tai nieko gero.
Dėl anotacijų irgi pritariu, dažniausiai ten tingiu jas perskaityt iki galo, tiesiog perbėgu akimis.

rausvas.katinėlis rašė:o kaip suprast tą unikalumą?

Na, ne tai, kad knyga negirdėta, bet tai, kad ji yra visiškai nepanaši į kitas knygas, arba panaši yra minimaliai, tik tiek, kiek yra būtina, norint plėtoti siužetą, pagrindinę mintį, etc.

koks pirmas veiksmas, kai pasiimat ją į rankas? : -)

padedu atgal.

kodėl? tipo jei ji nežinoma, tai prasta?

Perskaitytas knygas vertinu taip - noriu skaityt antrą kartą arba nenoriu.
O renkuosi knygas pagal mėgstamus autorius arba rekomendacijas ( aišku, dar žiūrint kokios jos, gali rekomenduot ir twilightą ). Taip pat be galo mėgstu senas knygas, mieliau renkuosi seno leidimo knygą iš bibliotekos. Tokią savitą aurą jos turi, puslapiai pageltę, savitas lapų kvapas, smulkus šriftas.. Visa tai kažkaip teigiamas emocijas sukelia, visuomet pagalvoju kiek daug žmonių yra tą knygą skaitę, per kiek ji rankų perėjus, kiek emocijų kitiems sukėlus

green_snow rašė:pasakysiu atvirai, seni ir apiplyšę viršeliai tikrai nevilioja ir dažniausiai dėmesio į tokius neatkreipiu.

Blogai darai. : )
Nes tokių knygų išmintis dažniausiai būna stipri.
Ir šiaip, juk skaitai pačią knygą, o ne į viršelį žiūri. Ir manau žinai, kad didelė dalis knygų, kurios yra parduodamos, yra rašytos seniai, tik viršeliai nauji.

Labiausiai vertingos ir yra senos knygos