Ligoninės

Kasdien gatvėmis marširuoja greitųjų pagalbų mašinos ar susimąstome ką jos veža, kieno likimą sprendžia ir kodėl? Ar patiems teko atsidurti situacijose, kai už jūsų artimųjų gyvybę kovojo medikai? Ar yra tekę gulėti ligoninėse ar ką nors lankyti? Kokį įspūdį palieka Lietuvos medikai ir ligoninių būklės?

Kartais iš tiesų susimąstai... nors pačiai nėra tekę važiuoti tuo automobiliu. Visuomet pravažiuodamas atrodo sukelia baimę, gal ten kokiam tavo brangiam žmogui reikia pagalbos..?

Būna kartais pravažiuoja su švyturėliais, visi automobiliai į šalis, o už posūkio tuos švyturėlius išjungia. Taip ir peršasi mintis, kad nieko tokio mašinoje nėra, tik šiaip daktarėliai durnių volioja.. Pačiai kartą teko važiuoti su greitosios pagalbos mašina, kai senelį vežė. Pati, ačiū Dievui, ligoninėje paskutinį kartą gulėjau kokių 2 dviejų. O kaip lankytojai kartais tenka apsilankyti. Turiu pusbrolį (jam 10, jei neklystu), kurio širdutė kitoje pusėje, taip, kad jam ten tiesiog antrieji namai. O daktarai galėtų ir geresnį įspūdį palikt. Panašu, kad jie ten dirba tik dėl pinigų, o tie jų pacientai jiems paskutinėj vietoj. Na, žinoma, ne visiems taip..

Teko ir daug kartų,sirgau sunkia liga ir daktarai nematė sakydavo,kad čia tik išlepimas siūsdavo pas psichologus nors man nuolat skaudėdavo pilvą,vemdavau, laikėsi aukšta temperatūra taip ~2metus prasikinakinau o ligos nematė, dar truputis ir dabar čia nerašyčiau.Dabar kaip prisiminimą turiu didelį randą ant kairio šono ir kairej pusei mažiau negu pusę inksto.Pasisekė,kad vienas daktaras pamatė kame čia problema pats labai išsigando,nes net nesuprato kokia čia liga ir iškart į vilnių išsiuntė.

Niekada negulėjau ligoninėje.

Vieną kartą gulėjau kai buvau trejų metukų.Puikiai prisimenu.Seselės labai rūpinosi, buvo švelnios, patiko vienu žodžiu.O kai daktarė ateidavo, surūgus tokia, iš karto nuotaika pradingdavo

Teko gulėti,kai buvau jaunesnė.Nepatinka man ten,ta smarvė tie perkreipti gydytojų veidai,kai negauna pinigų Nesusimąstau tiesą sakant dėl tų kuriuos veža,kai veš maniškį turbūt nė neliks laiko pagalvoti.

Del rimtu priezasciu niekada negulejau (ten), tik broli lankiau. Nieko negaliu pasakyti, be nuomones

Pačiai gulėti ligoninėje dar neteko. O lankyti artimuosius joje, be abejo.
Čia prieš metus, dar vis nuvažiuodavome į tą ligoninę aplankyti vėžiu sergančios ir jau prastos būklės bebuvusią, mano tėčio pusbrolio žmoną. Deja, praėjus kelioms savaitėms ji mirė..
Na, bet ką aš visad atsiminsiu,tai tą tragišką avariją.. Kai žuvo mano teta, močiutei lūžo ranka, lygiai taip pat ir mano mamai. Atsimenu, buvo jau vakarop.. mintyse išliko dar tie vaizdai,kai aš su sese ašarotais veidais įeiname į palatą pas mūsų mamą. Dar kitos ten gulinčios lovoje keistai žiūri į mus, o mes, kai apkabinome ją, pradėjo jin verkt baisiausiai, sakydama: "Nebėra jau Reginos, viskas..". Bet ten jau taip žiauriai viskas atrodė.. Šoke buvom visi.
Šiurpas nukrečia jau vien pagalvojus apie tas ligonines.

Nesu gulėjus ligoninėj (tfu,tfu,tfu). O kai nueinu lankyt,tai man ten smirda tokiais vaistais ir tuo maistu

Teko gulėti 2 kartus 3 ir 4 metų pirmą kartą tai jei neklystu buvo kojai kažkas o antrą kartą apsinuodijau ir abudu kartus infekcinėj tai atsimenu kai 2 metų leliui traukiau soske iš po lovos

as esu gulejusi 2 kartus ir abu tik 2 dienas,ir tuo labai dziaugiuosi nes ilgiau ten guleti nebuciau norejusi...

Gulėjau. Vieną dieną. Prie lašalinės. Bet nelabai įspūdis geras. Dar vos oro negavau, per seseles, kurios tuo metu teliką žiūrėjo..

Oj lengva kaltinti kitus.