Amerikiečiai turėtų švęsti, o ne drebėti, kai benzino kaina persirito per $4 už galoną. Mes per daug ilgai naudojomės pigiu kuru ir per tą laiką nesugebėjome sukurti inovacijų. Dabar susiduriame su pasekmėmis - konkurencija dėl riboto resurso, sparčiai besiplėtojant globaliam jo poreikiui.
Tolesnis kainos augimas - iki $8 už galoną, arba $200 už džipo kuro bako užpildymą - butų katalizatorius ekonominiams, politiniams ir socialiniams pokyčiams nacionaliniu ir globaliu lygiu. Ekonominiu požiūriu mums galbūt tektų "susiveržti diržus", tačiau tai būtų investicija ateičiai.
JAV ekonomika "absorbavo" trigubai padidėjusias kuro kainas per šešerių metų laikotarpį, ir nepaisant visko, tai nesukėlė ekonominio nuosmukio, bent jau iki 2008 metų kovo mėnesio. Dėl didžiulio poreikio iš Kinijos ir Indijos pusės kainos gali padvigubėti per artimiausius kelis metus. Tačiau tai pradėtų seniai vėluojantį išsilaisvinimo nuo iškastinių kuro rūšių procesą.
Pagalvokite apie gerąsias neapdirbtos naftos kainos ir benzino kainos didėjimo puses. Ką potencialiai gero duotų tokios kuro kainos, kurios gerokai suvaržytų mūsų finansus ir tarptautinius santykius? Pateiksime keletą prognozių:
1. "Amžiną atilsį" vidaus degimo varikliui
Juose gali būti sumontuoti kompiuteriai ir mikroschemos, tačiau šiandieninių automobilių energijos šaltinis nedaug kuo skiriasi nuo to, kas maitino pirmąjį "Ford Model T" prieš šimtą metų. Kodėl mes vis dar "pririšti" prie šios antikvarinės (tiesiogine prasme) technologijos? Atsakymas paprastas - per daug didelė naftos verslo įtaka, ribojanti naujų kuro efektyvumą gerinančių ir alternatyviųjų energijos šaltinių technologijų atsiradimą.
Įvertinus, jog mes vos per kelis dešimtmečius sugebėjome sutalpinti gigantiškus ištisus pastatus užimančius skaičiavimo kompleksus į nešiojamus įtaisus, mes turėtume sugebėti tą patį atlikti ir su tomis purvinomis aplinką teršiančiomis riedančiomis jėgainėmis. Jos mums gerai tarnavo, tačiau seniai turėjo būti nurašytos į istorijos archyvus.
2. Ekonominis stimulas
Būtinybė yra išradimų motina. $8 kaina už galoną benzino įžiebtų visų tipų investicijas į pažangias inovacijas. Naujai kuriamos darbo vietos neapsiribotų mokslinių tyrimų laboratorijomis. Greitai susiformuotų naujos pramonės šakos, kurios padėtų atstatyti daugelio pasaulio šalių pramonės pagrindą.
Galbūt patys reikalingiausi atradimai nuo mūsų vis dar nutolę 25 ar net daugiau metų, tačiau masinio finansavimo iš visuomenės bei verslo pusės nesulauksime, kol padidėjusios naftos kainos nesukels rimtesnės grėsmės šalies ekonomikai ir globaliam stabilumui. Šis laikmetis sparčiai artėja.
3. Viduriniųjų Rytų įtakos sumažinimas
Tik nedidele dalimi prie modernios civilizacijos kūrimosi prisidėjęs regionas kelia pernelyg didelį spaudimą visam pasauliui vien dėl vieno vienintelio fakto - naftos resursų ir gavybos. Atmetus Izraelio saugumo užtikrinimo poreikį, JAV ir kitos šalys šiame nestabiliame ir apleistame regione neturėtų praktiškai jokių strateginių ar verslo interesų, jei ne nafta. Šios šalys savo ruožtu atsikvėptų, nes ateivių iš kitur nelaikytų potencialiais priešais, siekiančiais tik pasigviešti amžių amžiais čia glūdojusius išteklius. Norint atsisakyti tokios priklausomybės, likusiam pasauliui tektų pasinaudoti savo kruopščiai saugomais "juodojo aukso" rezervais. Visos naujų gręžinių įsisavinimo ir aplinkosaugos išlaidos kuo puikiausiai "įsikomponuotų" į tuos pačius $8 už benziną.
4. Naftos verslo įtakos sumažinimas
Panašiu principu Venesuelos vadovas Hugo Chavez ir Irano vadovas Mahmoud Ahmadinejad pastaruoju metu įgijo didelį "svorį" pasaulinėje arenoje. Netikėtas šių nacijų praturtėjimas nafta, žinoma, yra jų pačių reikalas. Tačiau kaip ir kuo remiantis klostytųsi šių šalių politinė, socialinė ir ekonominė situacija neturint tokio tvirto pagrindo? Kaip stipriai rezonuotų tokių šalių sprendimai ir aplinkinių reakcija, jei viso to negalėtų "įpirkti" Žemės resursai?
5. Masinio viešojo transportavimo tobulėjimas
Visi kas keliauja į darbą viešojo transportavimo priemonėmis žino tokio gyvenimo būdo privalumus ir trūkumus. Tačiau pastaraisiais 30 metų masinio transportavimo sistemos sulaukė vos keleto esminių patobulinimų - daugiausia dėl to, kad pigus kuras mus visus "laikė" automobiliuose. Susidūrę su $8 kaina už galoną benzino, milijonai amerikiečių ir kitų šalių gyventojų užplūstų autobusus, traukinius, keltus ir dviračių parduotuves. Taip būtų sumažintas taršos lygis, transporto kamščių kiekis ir piko valandomis kamščių sukelto streso laipsnis. Daug ką išspręstų patogesni maršrutai ir tinkami eismo tvarkaraščiai.
6. "Priešnuodis" besaikiam miestų gyventojų geografiniam išsiplėtojimui
Nekilnojamo turto bumas visame pasaulyje sudarė žmonėms galimybę turėti ne vienus namus. Įdomiausia tai, jog žmonės vilas ir butus perka šimtus kilometrų nuo savo pagrindinės gyvenamosios vietos. Iš esmės tame nėra nieko blogo - kiekvienas turi tam teisę. Tačiau pabrangęs "kursavimas" tarp tiek daug nutolusių vietovių skatins patrauklesnių gyventi butų ir namų statymą arti didesnių gyvenviečių bei miestų. Nors tokia urbanizacija ir turi savų trūkumų, privalumų taip pat yra ne vienas ir ne du.
7. Finansinės disciplinos atstatymas
Nemažas kiekis žmonių nėra linkę gyventi pagal savo finansines išgales. Tai ypač jaučiasi JAV, tačiau analogiškas reiškinys sparčiai artėja link Europos. Situacija ypač akivaizdi autotransporto sferoje. Skolintojai labai noriai duoda paskolas naujiems automobiliams, ir daugelis vidutines pajamas turinčių šeimų save apkrauna papildomomis periodinėmis įmokomis už vieną ar dvi naujas mašinas. Prie to dar reiktų priskaičiuoti draudimo, aptarnavimo mokesčius ir kitas išlaidas.
Papildomi 100-200lt už kuro bako užpildymą priverstų mus permąstyti, kokią dalį savo vertingų pajamų prarandame dėl automobilio, kuris vis vien didžiąją laiko dalį neduoda jokios naudos. Tai paskatintų pigesnių ir didesniu kuro efektyvumu pasižyminčių mažų sedanų ir hečbekų kūrimą ir tobulinimą (kuriais europiečiai ir taip važinėjasi jau ištisi dešimtmečiai). Iš visuomenės pusės atsirastų didesnis suinteresuotumas alternatyviomis (pigesnėmis) transporto priemonėmis.
8. Globaliosios tarptautinės įtampos sumažėjimas
Deja, mes - žmogiškieji sutvėrimai - nesame tiek pažengę, kad nesunaikintume vienas kito dėl energijos resursų. Nekreipiant dėmesio į masinio naikinimo ginklų egzistavimą, dabartinis karas Irake gali būti pirmasis konfliktas, įžiebtas konkurencijos dėl naftos išteklių.
Didelės kainos ne tik sumažintų kuro poreikį pirmaujančiose industrinėse šalyse. Tai taip pat sulėtintų beatodairišką Kinijos ir Indijos skubėjimą daryti tas pačias klaidas, kurias sparčios industrializacijos metu padarė kitos valstybės. Vienas tokių aspektų - $2500 kainuojantys "Tata" kompanijos automobiliai, parduodami milijonams Indijos gyventojų ir per daug negalvojant apie pasekmes aplinkai. Žinoma, jie turi savų ekonominių paskatų, tokių kaip sėkminga konkurencija su Vakarų Europa, tačiau turint tokio dydžio rinką ,automobilių pramonės gigantai lengvai galėtų realizuoti bet kokias sukurtas naujas energijos alternatyvas.
Papildomi pamąstymai
Savęs išlaisvinimas nuo priklausomybės nuo naftos gali žymėti žmonijos progreso pasiekimų 21-ajame amžiuje piką. Toks pasiekimas gali paskatinti kitų naujoviškų produktų - plastmasių, vaistų, trąšų ir kitų chemikalų gamybą, kuri dabar "suvalgo" 16% pasaulio išgaunamos naftos ir tuo pačiu prisideda prie augančio sergamumo vėžiu bei kitomis ypač sunkiomis ligomis. Jau atėjo laikas pereiti prie "rafinuotesnių" energijos šaltinių, ir tokį poreikį toliau didins kainos keliami paklausos pokyčiai.
* Straipsnis iš Technologijos.lt.
visu pirma galima pastebet straipsnio minti " Nafta = benzinas = JAV = karas" ar kazkas tokio panasaus. darbo vietu kurimas ? pagalvokit kiek zmoniu atleis is darbu... kiek dirba automobiliu gamyklose, naftos perdirbimo bendrovese ir etc. Is naftos gauname ne tik benzina, o rubus, ivairius daiktus (pc, tv, zaislai, ir t.t. tikrai daugybe dalyku kuriu pilna musu namuose). manau kad dar nafta naudosimes ilgai ir nuobodziai kol jos neliks arba kol susinaikinsim patys bekovodami del jos.
