Kalėdiniai pasveikinimai, atvirukai Kalėdų proga

Dabar tik viena idejau.

Pora kalėdinių atvirukų:

Kalėdos - metas nuostabus, visi sugrįžta į namus. Kalėdos - metas toks puikus, visi sutiks gerus draugus, pasveikinkit ir jiems atleiskit, jei buvot išsiskyrę - nepaleiskit! Ir gera per Kaledas bus!

Kai niekas nemato ir niekas negirdi, Tai angelo balsas ateina i širdį. Kalėdų naktį paguodžia mus tyliai, Ir laimina tuos, kurie laukia ir myli..

Tai tiek..

Uždekime žvakes ir tyliai prisilieskim prie Švento Kūčių stalo vakare. Be pykčio, be skriaudos Su tyluma susėskim Ir taip kaskart, kasdien ir visados. Tesklinda šiluma Ir į kasdienę būtį Ateidami visi - savi ir svetimi, Uždekime širdy po šventinę žvakutę, Pasidalindami šviesa ir ugnimi.


Kūčių vakarą-
ramybės sielai,
Kalėdų rytą-
džiaugsmo širdžiai,
Naujųjų naktį-
spindinčios laimės.
Visa gyvenimą-
vilties ir meilės.
Linksmų švenčių!

Kalėdos - metas nuostabus, visi sugrįžta į namus. Kalėdos - metas toks puikus, visi sutiks gerus draugus, pasveikinkit ir jiems atleiskit, jei buvot išsiskyrę - nepaleiskit! Ir gera per Kaledas bus!

Tegu šventinių žvakių liepsnose sudega visi vargai ir nesekmės, o ugnies šiluma Kūčioms teatneša santarvę, meilę ir tikrus draugus..

Prisiglauskim prie skubančio laiko..
Jis taip dosniai metus mums suraiko.
Tad uždegę šviesas ant Kalėdinio stalo
Vieni kitiem palinkėkim saulėto kelio.

Pusiaunakčio tyla,
Tik šerkšnas krenta.
Kažkur žvaigždynų
Mirgantis lietus.
Išeikim į Kalėdų naktį,
išeikim į Naujus Metus.
Tegul jie bus
Ir saulėti, ir šviesūs,
Šakelėj eglės vasaros dainuos.
Tegul atneš
Ko metų metais ieškom
Ir laimė mus lydės
Visuos keliuos.

Din di lin, din di lin
Kalėdos jau pas mus
Sniegas sninga tai gražu,
Tad dainuokime kartu..

Tu, pažiūrėk, už lango sninga švelnumu
Ir apkabunęs save, savo draugą, nusišypsok..
Tu, negailėk švelnumo paukščiui mažam
Ir pastebėjęs žvaigždę danguj, kamnors dovanok..
Ir jeigu tau šiandien liūdna, būk geras, neliūdėk,
Savo svajonę, laimę likimui patikėk..

Ar norim, ar ne, bet iš šalčio delnų
Kalėdos alsuoja į langą šerkšnu.
Šuoliuoja Naujieji žvaigždėtu taku -
Taip metai iš metų,
ir viskas ratu.
Ar norim - nenorim, jie neša mus vėl
Į naują rytojų tikriausiai todėl,
Kad viską pradėtume jau be klaidų..
Ir meilė pripildytų širdis visų!

Nuo kalėdų stalo senis neša apelsiną,
Griebk už rankos jį.
Tegu dovanas dalina!
Ir dalinkime visi!

Padovanok kalėdų rytą dovanėlę ir nereiks gaudyti senelio šalčio. Jis atneš dovanų ir į tavo namus.

Speigas rūstus ir baltoji pūga,
Miega lyg meškos po lapų krūva.
Senelis Kalėdų, spjovė į šaltį,
Kinko kalėdinę žąsį į valtį.
Jo pareiga - net jei sniego nebus,
Mus aplankyt mažus ir senus.
Linksmų ir laimingų Šv. Kalėdų!

Kai niekas nemato ir niekas negirdi, Tai angelo balsas ateina i širdį. Kalėdų naktį paguodžia mus tyliai, Ir laimina tuos, kurie laukia ir myli...

Aplinkui spindi sniegas, balta šalta žiema, širdis - maža ugnelė, lai žiba ji daina.

Tegul su laime, su džiaugsmu, su paprastu švelniu juoku ir dideliu tikrų draugų būriu ateina gražiausios metų šventės.

Atkeliauja žiemužė balta ir Kalėdų senelis drauge. Tad sveikinu tave su nuostabia žiemos švente:)

Kai girtas zuikelis ridena baranką ir senis ateina su šnapso bačka, kai baltas arklys palei langą vaidenas - žinok, kad Kalėdos jau lanko tave!!! Linksmų švenčių...

Didžios Kalėdos, rašos į širdį Žodziai nutilę, aidas giesmės Ten, kur gerumas, siela jį girdi Tyliai ieskodama savo prasmes Balta platuma eina per žemę Tik patylėki - įsiklausyk, Prašo atverti tavo širdelę Baltos Kalėdos iš praeities.

Šalti sniegynai girgžda, tyli, rami naktis, o žemę švelniai gaubia kūčių paslaptis. Tad laukim įsižiebiant žvaigždės-juk ir gūdžiausią tamsą tikrai aušra nušvies. Su Šv. Kūčiom ir Šv. Kalėdom!!!:)

Dega žvakės ant eglutės, Vartos antis ant lėkštutės, Eina senis su snieguole, Dovanėles dovanoja. Jeigu geras tu buvai, Gausi šližikų dykai!!!!

Šiemet dovanų nebus, nes Kalėdų seneliui depresija! Snieguolė jį paliko ant ledo dėl besmegenio! O nykštukai tebešvenčia Jonines! Bet vistiek - linksmų šv. Kalėdų!!!

Šoka vaikai aplink eglę, daineles dainuoja, o senelis nebelaukia dovanas vynioja. SU ŠV.KALĖDOM!

Šv. Kalėdų nuostabi naktis Tegul išsklaido nerimą ir baimę, Tegul užgimsta vėl nauja viltis, Kuri tikėjimą gyvenimu grąžina. Tegul sugriūva ir prasmenga viskas, kas žmogiškumo šviesą tik užstoja, Tegul Naujųjų Metų sniegas Visas skriaudas tiktai džiaugsmu užkloja.

Eglė, sniegas ir lemputės, kalakutas ir šakutės, tortas, žvakės, skrandžio bėdos - visa tai yra Kalėdos.

Kai baltas angelas Tau ranką tiesia, Imi tikėt, kad greit aušra nušvis... Ir gruodžio ilgesys ne amžinas - atėjo Kalėdų džiaugsmas ir nauja viltis. Su šventom Kalėdom!

Išmokim atleisti, išmokim pamilti, Ant angelo sparno į dangų pakilti. Uždekim širdyse Kalėdų žvakelę, Tegul ji apšviečia kiekvieną kertelę.. Su šventom Kalėdom!

Priglausk Kalėdų senį prie krūtinės - jis taip skubėjo duoti dovanų! Nepyk, jei tau norejosi blondines, o dovanojo... pleistrą nuo spuogų...

Kai niekas nemato ir niekas negirdi, tai angelo balsas ateina į širdį. Kalėdų naktį paguodžia mus tyliai, kurie laukia ir myli...

Kai puošnios snaigės krenta žemėn tyliai Ir medžių šerkšnas spindi mėnesienoj sidabru, Laimingi būkite Šv. Kalėdų proga!

Kai puošnios snaigės krenta žemėn tyliai Ir medžių šerkšnas spindi mėnesienoj sidabru, Laimingi būkite šv. Kalėdų proga!

Kai puošnios snaigės krenta žemėn tyliai, Ir medžių šerkšnas spindi mėnesienoj sidabru, Laimingi būkite šv. Kalėdų proga!

Kai žvaigždė nuostabi virš Betliejaus Šviesų džiugesį sieloj sukels, Te Kalėdos ir metai Naujieji Jums į širdį su viltim pasibels.

mielas, drauge.

vel vieneri metai suskubo paberti ziupsneli sniego,vel senelis saltis vaziavo pirkti dovanu vaikams.ta kuciu vakara mes tyku,susesime prie stalo.bet tuomet mes neliudesime kad praejo dar vieneri metai , ir mes vel pasenome,mes,tiesiog susesime ir lauksim gimstancio jezaus....


Kotryna Griauzdaite

Vis skubi. Lygų ritmą dienų
Tau sutrukdo džiaugsmai ir bėdos.
O kažkur, ten, už durų slaptų
Tavo šviesios vaikystės Kalėdos

Laukia jos su Kalėdų Seniu
(Tu seniai supratai, kad tai – tėtis)
Paslaptim tarp eglutės šakų
(Gaila, greit ims spygliukai byrėti).

Tiki jos, kad sustosi tu,
Nors apkvaišęs nuo triukšmo reklamų
Sugebėsi praverti duris
Į apleistą vaikystės namą.

***************************

Baltas Kalėdų Angelas
Daugel darbų nudirba:
Žadina, budina žmogų
Kol jo širdis suvirpa.

Savo sparnais nušluosto
Mūsų kasdienį stalą
Ir ašarėlę nuo skruosto
Vargano, mažo žmogelio.

Rankomis stengias nuplauti
Purvą nuo mūsų kojų.
Baltas Kalėdų Angelas
Savo baltumą aukoja.

**************************

SNIEGO SENIS



Ties daržu,

Ties daržu

Stovi senis su ražu.

Styro ūsai –

Pagaliukai,

Blyksi akys –

Du angliukai...

Skrybėlė šiaudinė,

Nosis –

Burokinė...

O ant sniego senio Nosies,

Ant ilgosios,

Raudonosios

Šoka žvirblis laibakojis,

Trypinėja

Apšarmojęs...

- Tu, žvirbleli,

Tu, čirkšly,

Ant stogų

Pašokt gali,

Ne ant senio nosies,

Nosies

Raudonosios...

Neužpykink sniego senio,

Neužpykink

Besmegenio.

Bus, žvirbleli, negražu,-

Duos tau senis

Su ražu.

************************

Gražuolė eglutė

Šypsojos linksmai,

Kalėdų šalelėj

Papuošta dailiai!

Ir žėri, ir spindi,

Didžiuojas jinai,

Dailiais ir gražiais,

Raudonais žaislais.



Vaikučiai ją puošė

Puikiau, vis puikiau,

Eglutė šypsojos

Linksmiau ir linksmiau.

Tada išsitiesė,

Papuošta įstabiai.

Eglutė dėkojo

Vaikučiams už tai.



Mažieji atsakė:

- Nėra juk sunku,

Mes laukiame šventės,

Tad švęskim kartu!

Kalėdinė pasaka

Baigsis juk greit -

Skubėkit, vaikučiai,

Į šventę ateit.

************************

MES PIEŠIAM ŽIEMĄ



Apsnigta žemelė,

Šaltas vėjas pučia.-

Vaikščioja vaikučiai

Su šiltais skrebučiais.



Jie žiemos nebijo-

Į svečius ją kviečia:

- Eikš, balta žiemuže,

Mes tave nupiešim.-



Ir per visą dieną

Nėjo jie į kiemą-

Rūpestingai piešė

Šaltą baltą žiemą.

*****************

NAUJIEJI METAI



Mirga žvaigždėm ir snaigėm

Žalios palaukių eglytės.

Sidabro varpeliais aidi

Naujųjų metų rytas.



Paukščiams parneš dovanų

Saulę – raudoną uogą,

Kiškiams – šiltų kailinių,

Vaikams – saldainių ir juoko.



Spindi ledinis langas,

Briedžio ragais išrašytas.

Sidabro varpeliais skamba

Naujųjų metų taškas.

**********************

SAUSIS



Brenda sausis su veltiniais

Balto vėjo vėpūtiniais,

Ir nustebęs žiūri sausis:

Iš pusnyno – kyšo ausys...



- Kelkis, kiški skeltanosi,

Tu pusnyne suragosi!



- Nesušalsiu, dėde sausi!

Pusnys – patalai šilčiausi!

Įsikasęs po sniegu,

Kaip karalius aš miegu.



**********************

KALĖDŲ SENELIO SEKLYS



Girgžda sniegas po langais

Ir prie durų kažkas krebžda

Gal į namą lenda šeškas

Gal pelytė ten sušalus

O gal katinas kaimynų

Į svečius pas mus atklydo



Prisitraukime kėdutę

Pažiūrėkim pro akutę

Na sakyki mažas drauge

Ko šį vakarą sulaukėm

Sakai kiškis tyliai klausos

Dvi ausis prie durų glaudžia



Šis žvairys ne šiaip žvėrelis

Jis pasiuntinys senelio

Ką išgirsta ką pamato

Viską popierėlin rašo

Po to perduoda zylutei

Ji Kalėdų seniui

Visus laiškus tuoj gabena

Kad jis paskaitytų

Kaip vaikučiai elgės

Ko jie nusipelnė

************************

Kalėdinis laukimas

Aš paklydusio žvakė kreiva
mėnesienos gelsvoj plokštumoj,
kalno prieglaudoj žemės spalva
atsispindi šešėlio kaktoj.

Iš romantiškų rogių naktis
Šieno glėbį ant sniego peties,
gal už posūkio blaškos lemtis
pasiruošusi stvert už peties.

Ar stebuklų miražais tiki,
povestuvinėm vėjo kelionėm,
toj sušalusioj gruodžio pily
pasislėpusios eglės ieškojom.

Ir tikėjom kaip tiki vaikai.
“Taip gražiai elegantiškai sninga.”
Jeigu lauki, galbūt, ir ateis,
nors ta laimė dažnai apgaulinga.

********************

Ryto laukimas

Gal einam mano broli kalėdoti

siaurais žvaigždių paženklintais keliais

kur papartynai eglių suvedžioti

mįslingai šaiposi po vasaros langais.



Aš gersiu bruknių vyną, kol ant lūpų

nukris lašelis mėlyno dangaus

ir į rasotą žolę meiliai įsisukus

naktis nežinomom kryptim išplauks.



Iš tūkstantojo vėjinio malūno

iškris kvietinių miltų debesis,

kaip mitologinis tautosakos siaubūnas

pačiups nendrinį stogą ir nuskris.



Galėsim melstis kaip stačiatikiai vienuoliai

ir gersim vandenį šulinimis

ar mes jau gimstame, ar tampam pavyduoliais

ir pjudome praeivį šunimis.



Gal einam namo, broli, kalėdoti

kol tebemiega kluonuose gaidžiai,

o gal prigulkime, ar šiaip sau pasvajokim

ir pasitikim rytą išdidžiai.



**********************


Kalėdinė išpažintis



Savo lūpom plaukiu į tave

grimzta tyliai išniekinti metai,

sėdi kuršmarios oriai laive,

sugrąžink mano pažadą tetai,

kad kalėdom surasiu namus

ir uždegsiu vaikystės žvakutę

už paklydusius savo draugus

kelio vingy papuošiu eglutę!

Dar išgersiu piratiško romo

ir sušildysiu sielos ertmes,

man netrūksta nei gero, nei blogo,

kad pradėčiau skaičiuoti žvaigždes

ir bijot savo kūno šešėlio

taip, kaip bijo krantinė bangų,

smėlio seklumos laivą užliejo

aš kaip marių našlaitis brendu

į tą pūgą, kur slystančios rogės

veža mūsų svajonių sapnus

kam žibuoklės, kam bręstančios rožės

jau senai nebesu santūrus

ir galiu be drovumo sušukti

“ką jūs darot, juk taip negražu”

savo veidą prieš vėją atsukti

ir pašaukt savo priešą vardu.

****************************


Kalnai



Prieš kiekvienas Kalėdas išeinu į kalnus

prie kūčių stalo palikdamas vaikus,

kokia riba tarp prabangos ir vargo,

tarp skriaudžiamo ir skriaudžiančio kitus.

Kiekvieną kartą valso šokiui

kviečiu aprūkusias, jau pagyvenusias žvaigždes

į renesansą, ar monotonišką baroką

tarpeklių muzika mane nuves.

Kaip menkavertę aprūdijusią monetą

su prezidentų, ar karalių atvaizdais,

debesyse nutapė vėjas moters siluetą,

keliaujantį kalėdiniais kalnais.

Prieš dvyliktą į gomurio laukymę

atskries taifūnas spirito banga,

o ašara, lyg mergina iš amžinų landynių,

praneš, jog baigės pertrauka ir prasidėjo pamoka,

kur trečdalį gyvenimo kartu su antramečiais

paliekamas kartoti papilkėjusių tiesų,

kodėl vieni kaip stygos, o kiti kuproti,

aš noriu kristi nuo kalėdinių kalnų.

*****************************



Tavo angelas



Mažoje mūsų žemėj

Laukimas šviesos,

Sapnuojas balti

Apšerkšniję berželiai.

Kas saugos tave

Nuo tamsos lig aušros,

Ar diena miglota

Lydės tavo kelią?



Už tavo pečių

Balto sparno šešėlis,

Lyg kūdikio juokas,

Ar spindintis sniegas.

Šviesu širdyje,

Dangus mėlynas mėlynas,

Kaip vasaros rytą

Pabudus iš miego.



Kai būna sunku,

Skaudžią ašarą braukia,

Tylia lopšine

Klosto miegantį vaiką.

Namų šilumon

Tavęs grįžtančio laukia,

Jis saugo ramybę

Ir bėgantį laiką.



Visada Jis šalia,

Kaip didelio džiaugsmo laukimas.

Ant šventinio stalo

Eglutės šakelė...

Lyg sapnas,

Vaikystės dienų atminimas, -

Laiko rankoje angelas

Baltą plotkelę...



Jis kelionėje šalia,

Jaukus tavo angelo sparno šešėlis,

Tavo sąžinė Jis

Ir geroji dvasia

Lyg vargonų giesmė,

Smilkalų debesėlis,

Paukščių tako

Sidabro šviesa.



************



Viešpatie,

būk su manim,

Kai širdyje sunku,

Būk šalia!

Paukščiu į Tavo raminančią

Šviesą skrendu,

Ten palaima!

Viešpatie, kaip metai

Greitai prabėga,

Rudenio auksą

Vėl uždengia sniegas,

Jau nežibės ryto rasos,

Tik žvaigždė šalta.



Viešpatie,

būk su manim,

Kai širdyje giedra,

Būk šalia!

Renku kaip trupinius džiaugsmą

Iš Tavo delnų.

Būk šviesa!

Tu – mūsų tiltas

Į amžiną krantą,

Trumpa akimirka

Žemėj gyventi

Po tavo delnu, Kūrėjau,

Ir po saule.



Viešpatie,

tėviškės duona

Maitinki juoda,

Būk šalia!

Dangiško ilgesio girdyk

Gaiviąja vėsa

Ir šviesa!

Tie duoti metai

Taip greitai prabėga,

Paukščių Take

Tartum priberta sniego,

Skubam

žvaigždėtu taku pas Tave.





*******************



Laukiu Kalėdų



Laukiu Kalėdų,

Laukiu Dievulio.

Bėgsiu bažnyčion -

Ten rasiu jį gulint.



Mažas Vaikelis

Guli ant šieno.

Laukia ateinant

Vaiko kiekvieno.



Aš Jam giedosiu

Giesmę gražiausią,

Prie prakartėlės

Tyliai priklaupsiu.




Eisime drauge pabūti



Mes sukrausim malkų stirtą,

Kad namie mums būtų šilta.

Sklinda krosnies šiluma.

Šypsosi gražiai mama...



Sužibės žalia eglutė,

Eisime drauge pabūti,

Trauksim šiaudą kuo ilgiausią,

Minsim mįslę kuo sunkiausią.



Nepamiršim ir vėlelių -

Joms paliksime ant stalo

Daug kūčiukų, daug gardžių, -

Te vaišinas lig gaidžių.



Kai vidurnakis ateis,

Net ir žvėrys pasikeis.

Gyvuliai gražiai šnekės,

Vištos poterius kalbės.



Būsime visi draugingi,

Jei draugingi - tai laimingi.



**********************

Kalėdų metas



Trumpėjo, vis trumpėjo dienos.

Ir buvo ilgos, ilgos naktys.

Vilkai tik staugė mėnesienoj,

Drebėjo stirna baltakaktė.



Advento metas ir laukimas...

Kada? Kada diena ilgės?

O pūgos staugia, šaltis spaudžia...

Ir nė vienos danguj žvaigždės.



Galiausiai Kūčios ir Kalėdos,

Varpeliai aidi kiemuose.

Ir mūsų bėdos - jau ne bėdos,

Kai šventė mūsų namuose.



***********************

Kalėdų maldelė



Prieš tūkstančius metų

Užgimęs

Tu pavergei širdis vaikų.

Tau savąją meilę,

Tau savo maldelę

Šiandieną, Jėzuli, skiriu.



Uždegsiu žvakelę

Ant gyvojo medžio

Šnibždėsiu:

- Tave aš myliu.

Kai Tu su manim,

Dievulėli mielasis,

Aš viską, o viską

Galiu.



********************

Adventas



Pažvelk, vaikeli,

Medžiai kaip nurimę!..

Pamynę puošnų rūbą

Sau po kojom.

Kokia rimtis,

Koks įstabus gražumas

Advento naktį

Miglomis nuklostė.

Pažvelk. Ir įsileisk į savo širdį

Gražumą neregėtą.

Pakelk akis į dangų,

Kur aušrinė šviečia.

Adventas - tai laukimas,

Kad ir tavoj širdy kažkas užgirntų.

Jau laikas tau suvokti,

Kam žmonės

Žemėj šioj gyvena.

Jau laikas tau pajusti,

Kad nevalia į širdį įsileisti blogio,

Kad rankos tavo skirtos

Vargstančiam paremti,

Kad lūpos duotos

Žodžiui tik geram ištarti.





*********************



Močiutės pamokymai



Dievo akies vyzdyje,

Būki pačiu mažiausiu.

Dangaus karalystėn tokiems

Kelias visų trumpiausias.

O tarp žmonių, vaikeliuk,

Ir dideliu būki, ir aukštu.

Pamiškėje matomu būk,

Mažus - ir miške išlaužo.





*******************



Suėjo

Visi kryželiai

Žmonių vedami

Į kalvą.

Kiekvienas

Po rūpestėlį

Atsinešė su savim.

Išaugo kalva

Į kalną,

Kiekvieno

Savaip iškentėtą,

Kiekvieno

Savaip minėtą

Kasdienėse maldose.





****************



Advento vainikas



Sako, reikia uždegti žvakes

ir po vieną

sudeginti reikia,

kol ateis valanda,

atsinešus sudegintą laiką,

kada žemė liepsnos

lyg žvaigždė

danguje pažadėta

virš juodos vienumos...

Reikia degint žvakes

kaip likimo tekėjimą lėtą,

kol neliks nė vienos, -

tik dangus virš galvos

vainikuotas.

Užsidekim žvakes -

jei laukimas ateinančio duotas.



**********************

Kalėdų žvaigždė



Tai Kalėdų žvaigždė

iš nutolusio skliauto,

atlydėjus per ūkanas tavąjį kelią,

iš vaikystės sapnų,

iš pasaulio sugriauto,

ten, kur vėjai

išdygusį blaško berželį.



Tai Kalėdų žvaigždė,

kai ant baltojo stalo

tiesia staltiesę lino,

senelės išaustą,

paplotėlį prie lūpų

pašventintą kelia

ir rimties valandoj

nesugrįžtančių laukia...



Ant bekraščio žvaigždyno

gelmės pasistojus,

pro neprakirstą mūre

įrėmintą langą -

tai Kalėdų žvaigždė

jau giliai įžiemojus

tau nematomą ištiesė ranką.


************************

Naujametė naktis



Atsisukusi šlapdriba drebia į veidą

iš pačios nevilties ir toliausių kraštų.

Lyg istorijos laiptais

pamažu nusileido

Naujametė Naktis -

(tylią raudą girdžiu).

Gal istorijos laiptais

mergaitė nubėgo?

(Neieškokim sinonimų -

žodžiai tušti).

Tau paliko tik tylų

barbenimą sniego

ir raudonas šviesas

pakelės pakrašty...

Tarsi neregio rankos -

į vidurnakčio tamsą -

atpažįsta dar buvusius

tavo pirštus.

Išdalintos jau dovanos,

laimė išsemta,

susigūžusi stovi ant vienišo plento

ir praūžiančius gaudo metus


stai gan daug kalediniu eileraštukų ačių už dėmesį

Kalėdos - metas nuostabus, visi sugrįžta į namus. Kalėdos - metas toks puikus, visi sutiks gerus draugus, pasveikinkit ir jiems atleiskit, jei buvot išsiskyrę - nepaleiskit! Ir gera per Kaledas bus!


Tegu šventinių žvakių liepsnose sudega visi vargai ir nesekmės, o ugnies šiluma Kūčioms teatneša santarvę, meilę ir tikrus draugus..


Prisiglauskim prie skubančio laiko..
Jis taip dosniai metus mums suraiko.
Tad uždegę šviesas ant Kalėdinio stalo
Vieni kitiem palinkėkim saulėto kelio.


Pusiaunakčio tyla,
Tik šerkšnas krenta.
Kažkur žvaigždynų
Mirgantis lietus.
Išeikim į Kalėdų naktį,
išeikim į Naujus Metus.
Tegul jie bus
Ir saulėti, ir šviesūs,
Šakelėj eglės vasaros dainuos.
Tegul atneš
Ko metų metais ieškom
Ir laimė mus lydės
Visuos keliuos.


Din di lin, din di lin
Kalėdos jau pas mus
Sniegas sninga tai gražu,
Tad dainuokime kartu..


Tu, pažiūrėk, už lango sninga švelnumu
Ir apkabunęs save, savo draugą, nusišypsok..
Tu, negailėk švelnumo paukščiui mažam
Ir pastebėjęs žvaigždę danguj, kamnors dovanok..
Ir jeigu tau šiandien liūdna, būk geras, neliūdėk,
Savo svajonę, laimę likimui patikėk..


Ar norim, ar ne, bet iš šalčio delnų
Kalėdos alsuoja į langą šerkšnu.
Šuoliuoja Naujieji žvaigždėtu taku -
Taip metai iš metų,
ir viskas ratu.
Ar norim - nenorim, jie neša mus vėl
Į naują rytojų tikriausiai todėl,
Kad viską pradėtume jau be klaidų..
Ir meilė pripildytų širdis visų!


Balta balta - vien pūga už lango ir varpeliai skamba, ar girdi? Bet pakelk akis į gruodžio dangų - Kiek Vilties pasauly ir širdy!


Kalėdų naktelę tylią pažvelk į žvaigždes.. pramerki akeles.. ir užsimiršk bent vienai stebuklų kupinai dienelei.. Lai šią dienelę tau išsipildo visos gražiausios ir slapčiausios svajonės! SU KALĖDOM!!


Jei atsibusi naktį ir pajusi, kad storas, raudonai apsirengęs vyras kiš tave į maišą, neišsigąsk! Tai reiškia, kad kažkas tavęs paprašė Kalėdoms dovanų!


Šiemet dovanų nebus, nes Kalėdų seneliui depresija! Snieguolė jį paliko ant ledo dėl besmegenio! O nykštukai tebešvenčia Jonines! Bet vistiek - linksmų šv. Kalėdų!


Tą šventą Kalėdų rytą tegul nenustoja gausti Tavo širdyje džiaugsmo varpai, Tegul kelia Tave į aukštį vien laimės sparnai, Tegul liūdesys lieka nuošaly, linkiu Tau būki tik mylimųjų apsupty..


Kai baltos snaigės tyliai žemėn krinta, papuošia jos Kalėdų eglę sidabru. Kiek daug stebuklų tuo metu nutinka, kiek daug išspildo tuo metu svajų! Linksmų Kalėdų!

Nuo kalėdų stalo senis neša apelsiną,
Griebk už rankos jį.
Tegu dovanas dalina!
Ir dalinkime visi!
Padovanok kalėdų rytą dovanėlę ir nereiks gaudyti senelio šalčio. Jis atneš dovanų ir į tavo namus. Linksmų švenčių!



Tylią tylią nakty
Gimęs kūdikėlis, iš Marijos glėbio tiesia rankeles.
Mintimis nuskrisiu aš prie prakartėlės,
Atiduosiu Jėzui dovanas kuklias
Trokštančią mylėti ir nenusidėti,
Trapią savo širdį ir aukų gėles.




Pabuski šį nuostabų Kalėdų rytą.
Atminki tuos, kam svarbus esi.
Atleisk už viską kas buvo ar nebuvo.
Juk reikia švęsti be kruopelės
Pykčio ir neapykantos širdy..
Šiltų Šv. Kalėdų!


Tegul su laime, su džiaugsmu,
Su paprastu švelniu juoku,
Ir dideliu tikrų draugų būriu
Ateina gražiausios metų šventės.
Su Šv. Kalėdomis!



Apsnigtais takeliais rieda
Išsipusčiusios Kalėdos,
Rankose - snieguolė, žiedas,
Pamary įmintos pėdos.
Nosys prie langų prišalo
Mums, belaukiantiems senelio.
Su meškute ir zuikiu
Jis atneš daug dovanų!



Kalėdos apkabina širdis taip karštai,
Kad nori ar nenori sutrupa ledai
Ir tarsi pumpurai išsilukštena žodžiai, meilės sklidini, –
Būkim kaip saulė viens kitam geri..
Šiltų ir šviesių Kalėdų.




Pusiaunakčio tyla,
Tik šerkšnas krenta.
Kažkur žvaigždynų
Mirgantis lietus.
Išeikim į Kalėdų naktį,
išeikim į Naujus Metus.
Tegul jie bus
Ir saulėti, ir šviesūs,
Šakelėj eglės vasaros dainuos.
Tegul atneš
Ko metų metais ieškom
Ir laimė mus lydės
Visuos keliuos.