Nežinau ar jums patiks,bet man toks rašymas lyg ir patinka.Taigi mano premjera:
Švedija,Stokholmas,Vilsonų namai.
Šie namai teikė šilumą,ramybę kol...Neatsirado tas kuris kuris viską sujaukė ir pasunkino man gyvenimą.Vieną dieną žmogus linksmas,gyvybingas,o kitą ruošiasi gulti į karstą.Tas pats atsitiko mano jaunesniajam broliui Jasei.Kuom jis nusikalto?Nebaigusi galvoti,mane pašaukė teta.
-Ateik čia.Turėsi kai kur nuvykti.Štai rakteliai.
-O kur?
-Į policiją.Išsiaiškinti kodėl jis mirė.
-Kas jis?
-Taigi tavo brolis!Ar proto netekai?
-Na,atleisk.Negaliu susikaupti...Galvoju apie brolį.
-Na,nieko.Važiuok.
Nedelsdama įlipau į savo naujausią pirkinį-Mašiną.Drebančiomis rankomis užvedžiau mašiną ir...Apsiverkiau.Taip.Apsiverkiau.Nes šalia mano mašinos,brolio mašina.Negalėdama iškesti,nevažiavau.Likau namie.Įbėgus į savo kambarį stipriai užrakinau duris.Bet ši akimirka nebuvo baisiausia.Šalia mano kambario stovėjo mamos kambarys.Girdėjau kaip ji verkė.Bet ir pati negalėjau susilaikyti.
-Įleisk mane!Turi nuvažiuoti į nuovadą!
-Ne!Nelįsk prie manęs!
Žinojau,kad ir jai buvo sunku,bet ką aš galiu padaryti?
Ką aš galiu padaryti?
18 pranešimai(ų)
• Puslapis 1 iš 2 • 1, 2
Pabėgau.Kur,pati nežinau.Negalėjau daugiau klausyti tetos.Mama...Na,negražus žodis bet taip yra:Psichuoja.Ji po brolio mirties neišlindo iš savo kambario.Šiuose namuose nebėra laimės.Atsimenu,kaip gerai sutardavau su broliu,kaip maži vaikai lakstėme po namus.Nors man jau,22m.negalėdavau atsipirti žaidimams.O kiek brolio galvelėje sumanymų!Vis naujas žaidimas kekvieną dieną.Na,o dabar grįžkim prie temos.Bėgau kiek kojos neša,nesustojau.bėgau tol kol pamačiau kažkokį namą.
-Hey!Nemoki skaityt?-sušuko nepažystamas balsas. -Moku.O kas yra? -Jei neperskaitei tai greičiau tai padaryk! -,,Privati Valda.Įeiti tik Vilsonams‘‘ -Perskaitei?Dabar dink iš čia! -Stop,stop,stop.Jei nepažįsti tai aš Melisa Vilson.Negi neatpažinai? -T..T..U..Tu Melisa? -Taip,o kas atsitiko? -Visi sako,kad tu mirusi. -Aš?Mirusi?Niekada gyvenime! -Įeik. Prabanga,šiluma,linksmumas buvo būtent čia,kol neatėjau aš.Visi tarnai išsilakstė,po skirtingus kambarius kaip kokie uraganai. -Sveika.Aš Gigas.Gigas Vilsonas. -Kur tu? -Čia prieš tave. Hmmm…Prieš mane buvo tik robotas ir gelė ant palangės. -Pasiduodi?Aš robotas.Namų šeimininkas. -Geras bairis!O ištikro kur šių namų šeimininkas? -Nu,sakau čia prieš tave. Negalėjau atsistebėti.Bet staiga kažkas paskambino į namų telefoną.Žinoma ėjau aš atsiliepti. -Kas čia? -Melisos Vilson... Man patiko. Užkabina. Rašyk toliau. Šaunuolė.
Beeet. . . Knygos neparašysi lėkdama tokiais tempais. Jokio konteksto iš kurio galima būtų suprasti pagrindinės veikėjos psichologiją. Nelabai aiški situaciją su Vilsonais. Čia jau pataisytas tekstas? Ar pirminė versija? Aš būsiu ta blogoji kritikė. Tokius trumpus tekstukus skaityti smagu. Bet knygos neskaityčiau. Nes bent šie du tekstai nors ir gražiai parašyti neturėjo to kabliuko kuris verstu skaityti toliau. Mirtis manęs nesudomino. Galėtų būti mesta užuomina bent mažytė kaip tai įvyko kokie įtarimai ar kažkas. Na kažkas kas trauktų labiau nei mirtis. Be to keletas stiliaus klaidų. Na neatitikimai ar kaip išsireikšt.
Atsiprašau už kritiką bet esu skaičius labai daug knygų ir esu lepi joms. Bet kas man nebeįtinka. ![]()
18 pranešimai(ų)
• Puslapis 1 iš 2 • 1, 2
‹ Šis bei tas ‹ Pašnekesiai |