Didžiausia Saulės sistemos planeta Jupiteris. Ji 5,2 karto toliau nuo Saulės, negu Žemė, todėl Saulė ją apšviečia 27 kartus silpniau už mūsų planetą, bet savo spindėjimu opozicijoje (vidurnaktį pietuose) ji nusileidžia tik Venerai. Matyt, dėl to senovėje ši planeta buvo skirta vyriausiajam šviesos, lietaus ir perkūnijos dievui Dzeusui (romėnų Jupiteriui), globojusiam ketvirtąją savaitė dieną ketvirtadienį.
Nors ir būdamas didelis, Jupiteris per nepilnas dešimt valandų apsisuka aplink savo ašį ir dėl to yra žymiai susiplojęs: jo ašigaliais spindulys 4300 km yra trumpesnis už pusiaujinį. Be to, panašiai kaip Saulės, jo pusiaujinės sritys apsisuka greičiau, negu tolimos nuo pusiaujo. Žinoma, tai liečia atmosferos debesis, o ne kietąjį planetos paviršių, kurio nematome.
Priešingai Venerai, Jupiterio debesys spindi nelygiai: yra tamsesnių darinių, kurie ištįsę sukimosi kryptimi ir sudaro lygiagrečias juosta. Be to, pietiniame Jupiterio pusrutulyje, maždaug 20° atstumu nuo pusiaujo, jau ХVΙΙ amžiuje buvo pastebėta nežymiai besikeičianti Raudonoji dėmė milžiniškas rausvas debesis apie 50 tūkst. km ilgumo ir 15 tūkst. km platumo.
Iš Jupiterio spektro nustatyta, kad jo atmosfera virš debesų sudaryta daugiausia iš vandenilio ir helio, panašiai kaip ir Saulės atmosfera. Be to, atmosferoje yra metano ir amoniako. Temperatūra ties disko centru keliais laipsniais aukštesnė, negu pakraščiuose, ir siekia vos 125128° K (arba nuo -148 iki -145° C). Tai rodo, kad, kylant aukštyn, atmosferos temperatūra didėja. Taigi viršutiniuose debesyse ji yra aukštesnė apie 160170° K. Šioje temperatūroje amoniakas kondensuojasi, vadinas, bent iš dalies Jupiterio debesys sudaryti iš susikondensavusių amoniako lašelių.
Populiariausiais Jupiterio sudėties bei sandaros modelis toks: keliolikai vandenilio atomų tenka vienas helio atomas ir truputis kai kurių kitų elementų. Helis, kaip sunkesnis elementas, telkiasi daugiausia branduolyje, kur slėgis siekia iki 2 mln. atmosferų. Todėl branduolys kietas. Tolstant nuo planetos centro, helio mažėja, o vandenilio daugėja. Dėl neaukštos temperatūros ir milžiniško slėgio vandenilis taip pat yra kietas metalinis. Artėjant prie paviršiaus, be kieto vandenilio, gali būti ir skysto. Pagaliau viršutinis planetos sluoksnis dujinė atmosfera.
Nors Raudonoji dėmė jau seniai tiriama, bet jos prigimtis vis dar neaiški. Tai gali būti ir milžiniško ugnikalnio padarinys, ir helio aisbergas (atmosferoje panardytas kieto helio kalnas), ir tam tikra atmosferos properša.
Nuo 1995 m. žinoma, kad Jupiteris skleidžia centimetrines, decimetrines ir metrine radijo bangas. Centimetrinių bangų prigimtis šiluminė. Kaip žinome, kiekvienas kūnas, kurio temperatūra aukštesnė už 0° K, skleidžia elektromagnetines bangas, kurių ilgis priklauso nuo temperatūros: didesnė temperatūra trumpesnė banga, didesnės energijos fotonai.
Kai dėl decimetrinių ir metrinių bangų, tai jas generuoja, matyt, tam tikri elektromagnetiniai procesai. Jupiteris turi stiprų magnetinį lauką, apie jį, matyt, bus susidariusios radiacinė juostos. Magnetiniame lauke pagreitinti elektronai skleidžia elektromagnetines bangas. Tokia jų kilmė vadinama sinchrotronine. Žemė radiacinės juostos taip pat skleidžia panašias radijo bangas.
Jupiterio magnetinis laukas labai stiprus apie 2000 kartų stipresnis kaip Žemės. Tokio lauko kilmė neaiški, juoba kad ir Žemės magnetinio lauko prigimtis vis dar galutiniai neišaiškinta.
Savotiškos yra Jupiterio metrinės radijo bangos. Jų intensyvumas labai nepastovus, primenąs žaibus. Labai galimas daiktas, kad tas bangas generuoja Jupiterio atmosferos audros. Nustatyta, kad šių bangų skleidimui turi įtakos stambieji Jupiterio palydovai, ypač artimiausias iš jų palydovas Ija.
Jupiteris turi 63 palydovus. Keturis stambiausius palydovus atrado dar Galilėjus ХVΙΙ a. pradžioje. Jie pavadinti mitologiniais tikriniais su Dzeusu-Jupiteriu susijusiais vardais: Ijo ― deivės Heros, Dzeuso žmonos, vaidilutė; Europa ― Finikijos karaliaus Agenoro duktė, vėliau Dzeuso žmona; Ganimedas ― gražus jaunikaitis, Dzeuso taurininkas; Kalista ― dievo Pano motina, Dzeuso numylėtinė. Iš kitų palydovų tikrinį vardą tuo tarpu teturi artimiausias planetos palydovas ― Amaltėjas ― Dzeuso žindyvė.
Saulės sistemoje planetos (išskyrus Plutoną) išsidėsčiusios tam tikra beveik matematine tvarka, tuo tarpu panašios tvarkos Jupiterio sistemoje nerandama: čia 6-tas, 7-tas ir 10-tas palydovai sudaro vieną grupę, skriejančią vienas kitam artimomis orbitomis; kitą grupę sudaro 8-tas, 9-tas ir 11-tas palydovai. Palydovų kilmė, matyt, nevienoda: didesnieji ir artimesnieji bus susidarę, greičiausiai, iš pat pradžių greta Jupiterio, o tolimesnieji, matyt, yra pagauti iš asteroidų žiedo.
Susidūrimas su kometa
1994 m. lipos mėnesį į Jupiterį atsitrenkė Šūmeikerių-Levio 9 kometa. Milžiniška gravitacinė Jupiterio energija suskaldė ją į daugybę uolienos nuolaužų. Atsimušę į planetą, šie uolienos gabalai sukėlė ugnies kamuolius, kurie Jupiterį gaubiančiuose debesyse paliko milžiniškas juodos ir rudos spalvos dėmes, matomas dar daugelį mėnesių po susidūrimo.
Vidutinis atstumas nuo Saulės ― 778 412 072 km 5 203 363 01 av
Apskriejimo periodas ― 4333,2867 d.
Pusiaujo skersmuo ― 142 984 km
Vidutinis tankis ― 1,326 g/cm³
Apsisukimo apie savo ašį periodas ― 9val. 55min. 2,685sek.
Sukimosi greitis ― 12,6 km/s
Informacija paimta iš mano asmeninio puslapio.
Greitas redagavimas
Linksmas.net
Parašytas: Straipsniukai > Jupiteris
Reklamukas
1381.00 Lt
Užsiregistravę nariai reklamų nemato. Registruotis galite čia.
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
Įsijaučiantis
Amžius: 14
Pranešimai: 58
Aktyvus dalyvis
Amžius: 14
Pranešimai: 128
®espect
Amžius: 14
Pranešimai: 846
Patyręs forumietis
Amžius: 13
Pranešimai: 425
