Mirtinai pavojingas karstas
Dvasioms, matomai, būdingos tos pačios emocijos, kaip ir gyviesiems. Tai gali būti ir visaatleidžiantis gerumas, ir įžeidumas, kerštingumas ir visi kiti jausmai. Apie tai liudija paranormalūs reiškiniai, kuriuos sukelia dvasių energoinformacinis poveikis. Pakanka pateikti vieną neseną pavyzdį.
Ryte apeidamas Kolombo centrines kapines Šri Lankoje, sargas įtarė, kad naktį kažkas pasikėsino į buvusio policijos viršininko kapą, dėl to nedelsdamas pakėlė aliarmą. Atvykę į vietą policininkai įsitikino, kad sargo būgštavimai turi pagrindą. Nors nuo palaidojimo dienos praėjo vos kelios dienos, kapas atrodė siaubingai: gėlės ir vainikai išsvaidyti ir sumindyti, žemė smarkiai įsmuko, nors lietaus nebuvo.
Padarę prielaidą, kad kapą kažkas atkasė, tyrėjai kreipėsi į velionio gimines ir į teismą, kad gautų leidimą ekshumacijai. Kai kapą atkasė, pamatė, kad brangus karstas, kainavęs 1000 dolerių, pradingo, o kūnas guli tiesiai žemėje. Piktadarių paieškos šviežiais pėdsakais buvo be rezultatų. Tačiau po savaitės į policiją atėjo kažkokio Gunasenos dėdė ir papasakojo apie nelaimę, užgriuvusią jo šeimą. Jis pasakojo, kad neseniai giminaitis atvežė pavogtą iš kapinių brangų karstą ir paslėpė jį rūsyje po namu. O po kelių dienų visi, kas tame name gyveno, pajuto negalavimus, kurie vis stiprėja ir stiprėja. Pats giminaitis jau arti mirties. Dėdulė prašė policininkų kuo greičiau paimti mirtį nešantį karstą ir nubausti nusikaltėlį už šventvagystę.
Po to, kai karstą atsiėmė, Gunasenos giminaičiai ėmė sparčiai taisytis. Atsipeikėjo ir pats vagišius, bet jau už grotų. Dabar jo laukia teismas ir kalėjimas.
Anapusiniai chuliganai
paranormalių reiškinių specialistai aiškina įvykį taip vadinamais "nekrotiniai ryšiais". Jie gali užsimegzti tarp esančios kitame pasaulyje mirusiojo sielos ir materialių objektų mūsų pasaulyje. Per juos velionis gali bausti žmones, sudrumstusius jam ramybę, o tai daroma dėka negatyvių energetinių impuslų, kurie pažeidžia sveikatą. Mūsų protėviai nuo senų senovės žino apie tai, neatsitiktinai visų tautų papročiai draudžia niekinti kapus.
Ir visgi užregistruota daug daugiau atvejų, kai mirusiųjų dvasios pagelbėdavo žmonėms, kurie buvo jiems kažkada artimi. Tai visiškai natūralu, kadangi meilė – stiprus jausmas, nepavaldus netgi mirčiai. Stulbina kitkas: aname pasaulyje sielos gali nuobodžiauti ir, kad atsikratytų nuobodulio, mėgina pasismaginti mūsų pasaulyje. Štai tik keli būdingi pavyzdžiai. Mediumė Darlin Ritgenhauz, rengusi daugelyje šalių bendravimo su mirusiais seansus, neseniai apskelbė, kad baigia savo praktiką. Moteris prisipažino, kad tokį sprendimą priimti ją privertė "chuliganiškas dvasių elgesys". Viskas prasidėjo per seansą, kuriame susitikti su mylimos tetos dvasia atėjo visa šeima – tėvas, motina ir du jų sūnūs. "Aš sunėriau rankas, užsimerkiau ir panirau į transą, kad užmegzčiau kontaktą su jiems brangiu žmogumi. - pasakojo Darlin. - Netikėtai pajutau, kad mane apsupo 4 ar 5 man nežinomų mirusiųjų dvasios. Kikendamos, jos ėmė graibyti amne už drabužių, stengdamosis juos nutraukti nuo manęs. Bandžiau sustabdyti jas, tačiau praradau sąmonę. Kodėl taip atsitiko, aš nežinau. Kai atsipeikėjau, paaiškėjo, kad visi drabužiai, kuriuos buvau apsirengusi, dingo".
Tas pats kartojosi ir per kelis kitus seansus, nors mediumė smarkiai priešinosi. Anapusiniai chuliganai atkakliai persekiojo ją, nors paprastai mirusių žmonių esybės palankiai žvelgia į mediumus kontaktuotojus. "Kiek man pavyko išsiaiškinti, mano skriaudikai – tai jaunų žmonių sielos, bet kas tai per žmonės ir kodėl jie prie manęs prisikabino, aš nežinau. Gal jiems norisi pamatyti mane nuogą ar paprasčiausiai miršta iš nuobodulio. Žinau tik viena – daugiau niekad gyvenime nerengsiu seansų. Labai nemalonu atsipeikėti visiškai nuogai kambaryje, pilname klientų".
Vaiduoklių išdaigos
o štai kitas pavyzdys, kaip smaginasi mirusiųjų vėlės. Policijos valdybos Šelbaivilyje, Kentukyje, darbuotojai susidūrė su paslaptingu reiškiniu savo būstinėje. Naktimis kažkas triukšmingau daužė duris, kažkieno sunkūs žingsniai grigždino grindis, savaime atsidarinėjo kartotekų stalčiai, kažkas dejavo ir sielvartingai dūsavo koridoriuose. Visa tai sukėlė pareigūnams šįtarimą, kad pastate apsigyveno vaiduoklis, ir jie kreipėsi į profesionalius vaiduoklių medžiotojus.
Iš Luisvilio skubiai atvyko specialistų komanda, visame pastate pristatinėjo videokamerų, garso įrašymo aparatūrą, infraraudonuosius temperatūros daviklius. Juk kol vaiduoklis neatpažintas, neįmanoma nustatyti jo pasirodymo priežasties, vadinasi, imtis priemonių, kad nerami dvasia grįžtų į savo pasaulį. Tačiau superjautri aparatūra nefiksavo nieko įtartino. "Susidaro įspūdis, tartum vaiduoklis žaistų su mumis slėpynių. - pareiškė reporteriams mokslininkų grupės vadovas Tomas Kinde. - Kai tik atjungiam prietaisus, jis iškart pasireiškia. Įjungiam – jo ir pėdos ataušo".
Kažkas panašaus nutiko ir viename Čilės sostinės Santjago muziejuje, kur vyko daiktų iš "Titaniko" paroda. Netrukus po jos atidarymo, salėse ėmė dėtis keisti dalykai. Parodos lankytojai girdėjo kažkieno balsus, kosėjimą, žingsnius, kai šalia jų nieko nebūdavo. Suprantama, kad žmonės krūpčiojo, išsigąsdavo ir dauguma skubėjo palikti pastatą. Viena sutuoktinių pora netgi tvirtino, kad jie matė moterį, apsirengusią ilga vakarine suknia, kokias nešiojo XX amžiaus pradžioje.
Šio reiškinio liudininkais tapo ir apsauginiai bei policininkai. Prieš tai ši paroda buvo rodoma Argentinoje ir ten vyko tas pats: lankytojai girdėjo kuždesį, kuris, rodės, sklido iš eksponatų. Britų paranormalių reiškinių eksperto Džono Koulgrivzo nuomone, tai byloja apie tai, kad bekūnėms esybėms, esnčioms subtiliąjame pasaulyje, irgi gali būti nuobodu, ir jos stengiasi pasismaginti.
Ugniniai ženklai
Nereti atvejai, kai sielos, esančios subtiliąjame pasaulyje, stengiasi daryti poveikį realių įvykių eigai. Kaip pavyzdį galima pateikti nesenus įvykius Petuchovų šeimos name Vilniuje. Penkis mėnesius namuose vyko įvairių daiktų savaiminiai užsidegimai. Be jokio išorinio poveikio užsidegdavo kėdės, foteliai, sofa, užuolaidos.
Iš pradžių šeimos galva eduardas galvojo, kad gaisrų priežastis yra seni, atviri elektros laidai, kurie kibirkščiuoja ir padega šalia esančius daiktus. Kai usidegė ant kėdės atlošo užmestas pledas, į kurį ką tik buvo įsisupusi žmona Valentina, jai atėjo į galvą kitas paaiškinimas.
Savaiminiai užsidegimai prasidėjo po to, kai ji su vyru nutarė parduoti namą, atitekusį jai kaip tėvo palikimas. Tačiau prieš mirtį prieš 15 metų jis kategoriškai uždraudė jai tai daryti, o gulėdamas mirties patale, pasakė, kad iš ano pasaulio stebės, kaip ji vykdo jo priesaką. Neatsitiktinai gaisrai prasidėjo po to, kai jie nusprendė nepaisyti mirusiojo valios. Tokiu būdu jis įspėja, kad nusistatęs prieš pardavimą, ir kad supleškins namą, jei jo visgi nepaklausys. Įdomiausia, kad po to, kai tik sutuoktiniai atsisakė ketinimo parduoti, užsidegimai liovėsi.
Prie to galima pridurti, kad nuo senų laikų egzistuoja tradicija vykdyti mirštančio žmogaus valią, kitaip jo siela neturės ramybės kitame pasaulyje. Tačiau gaunasi taip, kad dvasia gali neduoti ramybės ir gyviesiems.
Bet istorijos gan idomios. Tikrai tikiu, kad dvasios gali kontaktuoti ir kontaktuoja su gyvaisiais. Jos bando atkreipti musu demesi, taciau net nesuvokia, kad mes ju nesuprantame. Tokia mano nuomone. Aciu uz demesi 
ant keik turi būti trenktas, kad karstą vogtum? 
