Jaunimas kyla į kovą prieš patyčias mokyklose

Lietuvos jaunimas jau nebijo imtis veiksmų savo aplinkai pakeisti. Vis dažniau girdime apie jaunuolius, kurie patys bando užsitikrinti sau gerovę. Žinoma, yra tokių, kurie minėtosios gerovės siekimo neįsivaizduoja be lipimo per kitų galvas. Tačiau kai kurie, atvirkščiai, siekia įdiegti tikrąją vertybę – toleranciją. Štai gūdžią 2008 metų žiemą grupelė jaunų moksleivių iš žvarbių Anykščių – Rasa Gražytė, Dovilė Gražytė, Aistė Šukytė, Ugnė Jakniūnaitė ir Aurimas Bružas – sumanė sušildyti savo miestą naujom, perspektyviom idėjom. Sunerimę dėl Lietuvoje itin aktualios socialinės problemos – patyčių – ir panorę gauti projektų rašymo ir organizavimo patirties, jaunuoliai sukūrė iniciatyvinę grupę „AŠ esu MES“ ir pateikė paraišką į Jaunimo Tarptautinę Bendradarbiavimo Agentūrą. Netrukus jie sulaukė gerų naujienų – projektą finansavo Europos sąjungos programa „Veiklus jaunimas“. Kovai su patyčiomis penkeriukė paskyrė visą vasarą.

Patyčios – neretai mokyklose pastebimas reiškinys. Statistika rodo, jog 70% Lietuvos moksleivių patiria patyčias ir smurtą, lygiai tiek pat jaunuolių tyčiojasi patys. Lietuva šiuo rodikliu pirmauja Europoje. Susimąstyti verčia pasaulyje nuskambėję išradingi pasityčiojimo būdai: pradeginamos striukės, suplėšomi rūbai, laužomi daiktai, vaikas įkišamas į konteinerį ir paliekamas šiukšlėse pažemintas ir išsigandęs, stumdomi kažkuo “užkliuvę” vaikai, spardomi iki sąmonės netekimo, badomi peiliu ar net šaudomi. Jei mūsų šalyje ar mieste dar nepasiekti tokie kraštutinumai, nėra jokios garantijos, jog viso to nesutiksime ateityje. Taigi Anykščių jaunimo komanda nusprendė įvykdyti trijų mėnesių trukmės projektą, kuriam davė skambų pavadinimą: „AŠ esu AŠ: NESITYČIOK!”, tarsi skatinantį atsigręžti į mus supantį pasaulį ir susimąstyti apie savo poelgius. Panašūs ir projekto tikslai – informuoti visuomenę, ypač jaunimą, apie patyčių ir smurto problemą mokyklose, įtakoti jaunuolių požiūrį ir paskatinti kovai su šia problema.

Minėtuosius tikslus jaunuoliai įgyvendino keturiomis projekto veiklomis. Birželio mėnesį buvo organizuojamas informacinis prevencinis seminaras “Patyčių prevencija mokykloje”, kurį vedė viešosios įstaigos „Vaikų Linija“ lektorė Jurgita Smiltė Jasiulionė. Į seminarą susirinko aktyvūs, kūrybingi, socialinėmis problemomis besidomintys jaunuoliai. Jo metu buvo nagrinėjamos patyčių priežastys ir pasekmės, jaunuoliai aktyviai diskutavo ir siūlė kovos su patyčiomis būdus. “Šis seminaras sustiprino norą daryti gerą,”– po pirmosios projekto veiklos kalbėjo seminaro dalyvė Ingrida Dobrovolskytė.

Birželio 18 ir 19 dienomis vyko du tolerancijos žygiai, kurių metu dalyviai ugdė vieningumą, tarpusavio supratimą, išmoko dirbti komandoje, išklausyti vieni kitus. “Mane labai pradžiugino tai, jog net ir pirmąkart matomi žmonės taip draugiškai padėjo vieni kitiems”, – įspūdžiais iš žygio dalinosi Gertrūda Meldaikytė. Projekto organizatoriai teigia, jog žygiai buvo pati sudėtingiausia veikla. Čia teko susidurti tiek su oro sąlygų problemomis (netikėtai koją pakišo lietus), tiek su dalyvių kaprizais, kadangi žygiai buvo orientuoti į problematiškus jaunuolius.

Liepos 5 d. projekto vykdytojai įgyvendino paskutiniąją finalinę veiklą: toleranciją skatinantį renginį Anykščių miesto parke. Čia šeštadienio popietę susirinko marga publika nuo pačių mažiausiųjų iki pagyvenusių. Parkas buvo padalintas į aštuonias zonas, kuriose dalyvių laukė skirtingos veiklos: ant pagrindinių laiptų buvo piešiamos svajonės ir būdai jas išpildyti, tiltas puošiamas spalvotais norų ir lūkesčių lapeliais, “Minčių knygoje” rašomos mintys apie patyčias, smurtą ir siektiną toleranciją. Apsilankę zonoje pavadinimu “Užrakink savo blogus poelgius”, dalyviai galėjo atsisveikinti su praeities “nusidėjimais”, užrašydami juos ant laikraščių lapų ir užrakindami skrynioje, užsukę į zoną “Skrisk ir nešk gėrį”– sulankstyti tolerancijos gervę ir pakabinti ant medžio, "Improvizacijų zonoje" – išreikšti emocijas ir jausmus naudojant dažus ir flakonėlius ne tik ant kartono lakštų, bet ir baltų rūbų ar smėlio, o apžiūrėję jaunųjų anykštėnų piešinių parodėlę – balsuoti už geriausią darbelį. Įveikus visus minėtus žingsnius, dalyviai gavo tolerantiško miesto piliečio pasą. Renginį vainikavo režisierės Inesos Kurklietytės filmas “Varnų ežeras”, o kantriausieji žiūrovai gavo prizų. “Kūrybinės improvizacijos man sukėlė daugiausia emocijų. Ilgai mąsčiau, ar pavyks visus dalyvius sudominti, ar veiklos neatbaidys žmonių. Juk dauguma mėgsta tik pažiūrėti, retas atėjęs į renginį imasi veiklos, tačiau buvo kitaip... Žmonės labai nuoširdžiai, vieni kitiems padėdami, ir su dideliu susidomėjimu improvizavo,“– kalbėjo renginio dalyvė Ignė Rotautaitė.

Iniciatyvinė grupė, šiuo metu rengianti projekto ataskaitą, teigiamai vertina projektą „Aš esu AŠ: NESITYČIOK!“. „Projektas nebuvo tobulas – turėjo minusų, tačiau jis subrandino kiekvieną iš mūsų. Sutiktos kliūtys užgrūdino. Viliuosi, jog mūsų projektas bus pirmas žingsnis į aktyvią ilgaamžę kovą prieš patyčias, smurtą, netoleranciją Anykščių ugdymo įstaigose,“ – mintimis dalinosi projekto asmuo ryšiams su visuomene Dovilė Gražytė. Jaunuoliai dėkoja visiems projekto dalyviams, savanoriams ir rėmėjams bei, žinoma, kviečia visą Lietuvos jaunimą žengti žingsnį į šviesesnį ir taikesnį pasaulį.