Gyvenimo filosofija ir įžvalgos

Ir dar... Jai sia diena gyvensi taigi bus sakes taigi pasaulis nesusprogs reikia gyventi ir kita diena

Kai daugiau praleidi ateity arba praeity, nei dabarty tai nelabai gerai gal, Julija. Susprogs - gerai, nesusprogs - dar geriau.

Manau reikia gyventi dažniausiai ateitim, dabartim mažiau, o praeitim dar mažiau.

Kodėl?

Na ateitim reikia beveik visad gyvent. Kai medituoji gyveni tik dabartim, o praetim gyvent galima, kai myli žmogų ir prisimeni jį iš praeities, jeigu nematai jo šalia.

Reikia mokėti džiaugtis kiekviena akimirka, o ne prisiminti, kaip kažkada buvo gerai arba blogai. Praeitis jau praėjo, o dabar yra dabar.

Mano manymu, kiekvienas žmogus yra pats sau dievas, jei pats sau nepadesi tau dievas tikrai nepades, kaip sukursi gyvenima, tai ir gausi
Svarbiausiai žiūreti i gyvenima su gerom mintim ir geru tikslu, va tada viskas bus gerai.

As tai manau, kad kiekvienas zmogus pats sau susikuria gyvenima, o ne Dievas. Niekas nereguliuoja gyvenimo, koki susikursi, toks ir bus. Tai tik mano nuomone.

Arturiukas tavo tiesa dievas tau tikrai negali padeti viska darai savo jegom o ne kad jis taip nori ir viskas tau labai gerai sekasi kaip sakoma pats esi savo likimo kalvis

Žmogus tampa patrauklus, kai tokiu nesistengia būti, bet susigyvena su savo autentiškumu, su visomis savo ydomis bei teigiamomis savybėmis, kai susitaiko su savimi kaip visuma.

Tuo Dievo išvis nėra žmonės ji tesiog susigalvojo kad gyventi butu lengviau ir panašiai o dabar kai gyvenimas eina vis gerin ir gerin tai tas dievas darosi nebereikalingas taigi ir žmonių mažiau juo tiki.

P.S Žmones sukurė tikrai ne joks dievas..

Mano gyvenimas yra tik pramoga, sau nieko negailiu, gyvenam juk viena karta bet noriu ir pats ka nors pakeisti pasaulyje..

Gyvenimas yra tik viena akimirka, į kurią žvelgiu vis iš įvairių atskaitos taškų.

Šią akimirką jau esu patyręs visa, esu miręs daugybę kartų kuo įvairiausiais būdais, patyriau įvairius kūno pjaustynus, lūžius, traiškymus, deginimus ir šaldymus, netekties, nevilties ir vienatvės kančias, visą kūną stingdančią mirties baimę, visa esu išgyvenęs ir dėkoju bei myliu tuos, kurie suteikė man skausmą, dėkoju, kad praplėtė mano sąmoningumą. Jau nebebijau nieko. Aš esu saugus. Aš Esu

Mums nieko nenutinka be mūsų sielos leidimo. Ji sprendžia kada ir kokią pamoką turime išmokti.

Baimės pamatas bemokant yra labai silpnas, besimokančiajam sukeliantis psichologinių problemų, pasėjantis jame agresijos sėklą bei naikinantis jo kūną, meilės pamatas - vienintelis tvirtas pamatas moksle.

Kai sapnuojate košmarą, ko gero, turite daugiau paskatų pabusti, nei tie, kurie sapnuoja ramius sapnus.

Aš gyvenu ateitim,tikėdamasi,kad kada nors gal bus geriau...

Taip pražiopsosi savo gyvenimą, merga.