Admirolas – 55-60 mm dydžio, juodai rusvas, priekiniai sparnai su raudona skersine juosta ir baltomis dėmėmis viršūnėje. Užpakaliniai sparnai juosvi su raudonu išoriniu pakraščiu. Į Lietuvą drugiai atskrenda birželio pradžioje iš Šiaurės Afrikos. Rugpjūčio antroje pusėje ir rugsėjo mėnesį pro Lietuvą traukia į pietus šiauriniai drugiai. Tada jie aplanko darželius, geria prarūgusią medžių sulą. Dažnesni prie sodybų, kur gausu dilgėlių.
Auksuotoji šaškytė – skraido birželio-rugpjūčio mėn. retmiškiuose, pamiškėse, kur gausu viksvų. Vikšrai juodi. Jų nugarinė pusė su gelsvomis dėmėmis, šonai su geltonų taškų eilute. Vikšrai minta žoliniais augalais.
Baltamargė šaškytė – skraido birželio – liepos mėn. retuose mišriuose miškuose, miško aikštelėse. Vikšrai gyvena ant gysločių ir kiškiakopūsčių. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Didysis juodmargis – skraido birželio – rugpjūčio mėn. lapuočių ar mišriuose retuose miškuose. Vikšrai gyvena ant drebulių. Paplitęs Europoje ir Azijoje. Lietuvoje retas, saugotinas kaip vienas gražiausių drugių.
Didysis perlinukas – drugių sparnai 25-32 mm ilgio. Patinų priekinių sparnų gyslos sustorėjusios, patelės su juodomis dėmėmis ir truputį žalsvo atspalvio. Abiejų lyčių sparnų apačia vienoda, tik skiriasi atspalviai. Skraido VII-VIII mėn. Aptinkami mišriuose ir lapuočių miškuose, o taip pat pušynuose, sausose ir drėgnose pievose. Mėgsta lankyti usnių, dagių, aviečių ir kitų augalų žiedus.
Dilgėlinukas – dydis 40-50 mm. Sparnų viršutinė pusė plytinės spalvos. Priekiniai sparnai su 3 keturkampėmis juodomis dėmėmis prie priekinio krašto ir su juoda išoriniame krašte. Užpakalinių sparnų pamatas ir pakraštinė juosta juoda. Lietuvoje dažna rūšis. Gyvena sodybose, pamiškėse, sausose pievose, paupiuose, kur auga daug dilgėlių. Per metus išsivysto viena generacija. Peržiemoja suaugėliai. Skraido V-VIII mėn.
Gelsvasis satyriukas – skraido gegužės – rugsėjo mėn (iš viso dvi generacijos) pamiškių, paežerių ir paupių pievose, laukynėse. Nedidelė dalis vikšrų žiemoja. Lietuvoje dažna rūšis.
Karpytūnė – Lietuvoje dažna rūšis. Drugiai VI-VII mėn. skraido lapuočių ir mišrių miškų pakraščiuose, parkuose, paupiuose, senuose soduose ir kt. Dydis 45-55 mm. Sparnai raudoni su gausiomis įvairaus dydžio juodomis dėmėmis. Priekinių sparnų užpakalinis kraštas su lanko pavidalo iškarpa, išorinis kraštas dantytas. Užpakalinių sparnų apačia tamsiai rusva su balta C raidės formos dėme.
Kilnioji vaiva – labai gražus ir retas Lietuvos drugys. Gyvena senuose lapuočių ir mišriuose miškuose. Karštomis dienomis tūpia ant miško keliukų ir siurbia vandenį.
Palinis perlinukas – skraido gegužės – liepos mėn. aukštapelkėse, durpynuose. Vikšrai minta spanguolių, našlaičių lapais.
Paprastoji šaškytė – skraido birželio – rugpjūčio mėn. pamiškėse, miško aikštelėse, pievose. Gyvena ant įvairių žolinių augalų. Vikšrai žiemoja. Lietuvoje dažna rūšis.
Pievinis perlinukas – gyvena drėgnose pievose, pamiškėse, laukymėse. Sparno ilgis: 18 - 20 mm. Skraidymo laikas: pirmoji karta: V - VII mėn., antroji karta: VII - VIII mėn. Mitybiniai augalai: našlaitė.
Puošnioji vaiva – skraido birželio – rugpjūčio mėn. senuose lapuočių ir mišriuose miškuose. Vikšrai gyvena ant drebulių ir gluosnių. Lietuvoje retai aptinkamas drugys, todėl saugotinas.
Rudgelsvė šaškytė – skraido birželio – liepos mėn. sausose pamiškių pievose, tarp jaunų pušaičių. Lietuvoje negausi rūšis. Paplitęs Europoje ir Azijoje.
Spungė – išskleisti sparnai 50-60 mm dydžio. Kiekvienas sparnas yra su stambia akine dėme. Viršutinė sparno pusė vyšninės spalvos, apatinė – juodai ruda. Skraido gegužės-liepos mėn. prie sodybų, pamiškėse, pievose.
Usninukas – drugys į Lietuvą atskrenda iš Pietų Europos birželio mėn. Jie yra šviesiai gelsvos spalvos, bet Lietuvoje gimę antrosios kartos drugiai yra tamsesnės geltonos spalvos. Nuo liepos pabaigos iki rugsėjo pabaigos traukia atgal į pietus. Žiemoja šiaurės Afrikoje. Maitinasi usnių, ežeinių nektaru.
![;]](https://linksmas.net/images/smilies/wink.gif "Wink")
