Eilėraštukas apie vaikystę

Menu,kaip užpučiau žvakutę
Ant torto - viso buvo trys.
Užgeso visos - mat, jas pūtė
Įkaušusių svečių būrys.

Paskui skaičiau eilėraštuką
Užkeltas dėdės ant kėdės
Kritau. Susižeidžiau pirštuką
O dėdė sakė - neskaudės...

Paskui jau niekam nerūpėjom
Girti svečiai, girta šneka
Su Onute kažkur tupėjom
Ir rodėm viens kitam kažką.

Onute tuoj kažkur pradingo
Matyt,pravirko jos lėlė
Nebūtu nieko ypatingo,
Jei ne pilna mana puslė.

Pasimečiau mamos neradęs
Nuo ko pradėti, pamiršau
Mat,nebuvau dar pats įpratęs
Girtos tetos padėt prašiau.

Teta, taip puikiai leidus laiką
Nuo pramogų atitraukta -
"JERONIMAI! - NUSYSINK VAIKĄ -
MATAI, KAD MAMA UŽIMTA"

Jeronimas - tai mano tėtis
Užsnūdęs fotely seniai...
Kur man šlapiom kelnytėm dėtis?
Gal tu, skaitytojau, žinai?


Kada šešiolika žvakučių
Ant torto aš užgesinau,
Anksti subrendusia klasioke
Ant keliu pasisodinau.

Draugams išėjus, ji užtruko
Padarėm gramą ant drąsos
Paskui, atsegus užtrauktuką,
Ji tarė: ,,negesink šviesos''


Kai grizo ir mama,ir tėtis
Vonioj pasislėpė jinai...
Kur man šlapiom kelnytėm dėtis?
Gal tu,skaitytojau žinai?