Įvairūs Straipsniukai

Didžiausi Žemės tykantys pavojai

        

Standartinė HotMess » 2012 Lie 27, 15:24

Brazilijoje vyksta Rio+20 konferencija skirta tvarumo problemoms Žemėje spręsti. „Time“ sudarė sąrašą dalykų, kurie kelia didžiausią grėsmę žmonių planetai ir į kuriuos pasaulio lyderiai pirmiausia turėtų kreipti dėmesį.


Mažėjantis miškingumas

Rio+20 vyksta Brazilijoje, turinčioje didžiausią Amazonės atogrąžų miško dalį. Nenuostabu, kad mažėjantis miškingumas šiai šaliai yra itin svarbus. Brazilija padarė pažangą nuo praeito Rio+20 susitikimo ir pernai miškų mažėjimo lygis buvo mažiausias nuo 1988 m., kai jis pradėtas matuoti. Tačiau nauji Brazilijos įstatymai gali šį progresą sunaikinti. Miškų kirtimas atsakingas už 10 proc. pasaulio anglies dvideginio išmetimo, o tokie miškai kaip Amazonė yra begalės nykstančių rūšių namai.


Per didelis gyventojų skaičius

Nuo senų laikų populiacija buvo laikoma pagrindine aplinkosaugos problema. Tačiau per 20 metų, nuo tada, kai prasidėjo Rio+20 konferencijos, populiacija iškrito iš aplinkosaugos darbotvarkės. Taip įvyko iš dalies dėl to, kad gimstamumo kontrolė laikoma per daug kontroversiška tema.

Tačiau pernai gimė septyniamilijardasis žmogus, o šio amžiaus viduryje laukiamas devyniamilijardasis kūdikis. Jei šie skaičiai ir toliau kils, o žmonės naudos vis daugiau planetos išteklių, bet kokios pastangos apsaugoti Žemę žlugs.



Nykstančios rūšys

Nepaisant visų neigiamų naujienų, pasaulis padarė ir pažangą, nes turtingesnėse šalyse krito vandens ir oro užterštumas. Be to, žmonės yra sveikesni ir turtingesni. Nors žmonėms sekasi geriau, ne visi planetos gyventojai gali tuo pasidžiaugti. Nuo Sibiro tigrų iki Viduržemio jūros tunų, gyvūnų rūšių visose maitinimosi grandinėse mažėja.



Klimato kaita

Globalinis atšilimas užgožia kitus aplinkos pavojus ir nebe priežasties. Šiluma, kurią mes išmetame į atmosferą, gali visiškai, ir beveik užtikrintai į blogą, pakeisti planetą.

2012 metai kol kas žada būti karščiausiais užfiksuotais metais, o pasaulinės anglies dvideginio dujų išmetimas kyla.



Pasaulinis badas

Pasaulis gali didžiuotis progresu, kurį jis pasiekė per 20 metų alkio mažinime. Badas vis labiau tampa praeities dalyku visiems išskyrus pačioms vargingiausioms tautoms, o sparčiai augančių šalių, tokių kaip Kinija, piliečiai kyla maisto grandine į viršų. Tačiau 925 mln. žmonių pasaulyje vis dar alksta. Didžioji dauguma jų gyvena Užsachario Afrikoje ir Indijoje.

Atsižvelgiant į augančią populiaciją ir pajamas, 2050 m. pasauliui gali prireikti pagaminti dvigubai daugiau maisto nei dabar. O žemės ūkis gali labai užteršti aplinką.



Vandens trūkumas

Įdomi mintis: pasaulyje yra daugiau mobiliųjų telefonų nei tualetų. Tai tik viena pasaulinio vandens trūkumo pusė. Tačiau tikrai ne vienintelė. Maždaug vienas iš devynių žmonių neturi priėjimo prie gero vandens šaltinio, o tai lemia ligas ir mažą ūkio derlių.

Turimi šviežio vandens ištekliai gali būti išnaudoti ar užteršti, o klimato kaita gali sukelti stiprias sausras ir taip vandens nepriteklių kenčiančiose Amerikos pietvakarių ir Užsachario Afrikos šalyse. Gera žinia ta, kad pasaulyje vandens užtenka net ir augančiai populiacijai. Tiesiog svarbu jį paskirstyti.



Pasaulinis skurdas

Didžiausia blogos sveikatos ir, iš dalies, aplinkos naikinimo priežastis – skurdas. Labai skurdžiose vietose, pavyzdžiui, Brazilijos Amazonėje ar Madagaskare, skurdas lemia miškų ir kitų laukinių gyvenviečių naikinimą. Pasaulinis nepriteklius smarkiai sumažėjo nuo pirmojo Rio susitikimo prieš 20 metų, daugiausia dėl plėtros tokios šalyse kaip Indija ir Kinija. Tačiau skurde skendi vis dar per daug šalių.



Energija

Kad tvari plėtra nebūtų tik tušti žodžiai, pasauliui reikia atsinaujinančios energijos, saulės ir vėjo, išteklių. Žalia energija sparčiai auga – vien pernai išaugo 18 proc. – tačiau ji sugeneruoja tik 3 proc. pasaulio energijos.

Nors dauguma šalių rimtai imasi atsinaujinančių energijos išteklių (Vokietija iki 2050 metų planuoja tapti 100 proc. „žalia“) tam, kad būtų atsisakyta iškastinio turto reikia šuolio technologijose bei vyriausybės paramos.



Vandenynai

Vandenynai yra labai svarbus žmonių gyvenimui ir jiems gresia dideli pavojai – tarša, per didelė žvejyba bei klimato kaita. Geriausias būdas juos apginti yra juos apginti. Todėl reikia kurti tikrus tarptautinius jūrų rezervus, kurie apsaugotų tris ketvirčius Žemės sudarančius vandenynus.



Oro tarša

Tai tylus, nematomas žudikas, bet jis pasiima didelę duoklę. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, daugiau nei 1,3 mln. kasmet žūsta nuo oro taršos. Nors dangūs praskaidrėjo JAV ir Japonijoje, panašu, kad oras sparčiai blogėja greitai augančiose šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje.

--------------------------------------

   

Vartotojo avataras

Jezabela

Lankytojas
 
Pranešimai: 7

 225.00 Lt

Standartinė » 2013 Vas 17, 14:47

Matome priežastis kodėl mes turėtumėme saugoti gamtą, taupyti elektrą, vandenį ir t.t. Dauguma to nedaro... :( Ir dauguma šių problemų sukėlėjai - žmonės.



Įvairūs Straipsniukai





 
Dabar prisijungę

Šiuo metu prisijungę 0 narių :: 0 registruotų, 0 slaptų ir 0 svečių
Daugiausia vartotojų (555) buvo 2010 Bir 02, 09:13

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių