Apmąstymai

Pasineriu į mintys giliau tik kartais. Dažniausiai prieš užmiegant apie kažką pasvajoju, pagalvoju kas vyks kitą dieną apgalvoju praėjusia dieną.

Apmąstymai. Vienas žodis, o į jį telpa viskas.
Nėra dienos, kada neapmąstau daugelio dalykų. Beprotiškai sunku išsakyti apie ką mąstau, nes kartais viena menkutė frazė kur nors perskaityta ar išgirsta, bet koks poelgis dažnai sukelia klausimus apie mūsų būtį, žmogaus egzistenciją, psichologiją.

Dažniausiai nemąstau apie paviršutiniškus dalykus, o su padidinamuoju stiklu kas po jais slepiasi.
Vienus apmąstymus pasilieku sau, kitais pasidalinu. Ne visos mintys skirtos dalintis....

Mąstau apie tai gana dažnai. Apie praėjusį laiką, apie draugus, kodėl esu susipykus, kodėl taip nutiko ir pan. Galvoju apie šeimą, apie savo gyvenimą, ką norėčiau nuveikti ir t.t. Dažniausiai mano apmąstymai būna apie praeitį, galbūt, kad ji man buvo labai skaudi ir sunki. Galvoju kaip vėl būt laimingu žmogumi.

Pastoviai. Buna sedžiu, kažka darau, ir bast užsimastau - atsijungiu, į aplinką nebereaguoju. Ir tada būna labai sunku į ka nors sutelkti dėmesį, nes apmąstymai tikrai būna ne tam, kam tuo metu reikėtų. Kad ir dabar, mąstau apie vakarykštį vakara, kas buvo taip, kas ne taip, ir panašiai, ir dėl to labai sunku rišliai sudelioti savo mintis šia tema
na, bet kiekvieną dieną mąstau apie gyvenimą. Kad ir kaip stengčiaus to nedaryti, dangus tarsi pasiglemžia mano mintis. kodėl, kur, iš kur, kas po to, kaip, ir dar kartą kodėl.

Žinoma. Didžiają savo gyvenimo dalį praleidžiu savo galvoje. Apmąstau labai daug įvairių dalykų, pradedant kaip reikia rašyti kokią nors raidę ar skaičių ant balto popieriaus lapo, baigiant gyvenimo numatymu dešimtimis metų į priekį. Žinoma, mano apmąstymai, konkrečiais veiksmais beveik niekada nevirsta. Galima pasakyti, kad tiesiog mėgstu žinoti kas būtų kitu atveju, kokia bus ateinanti diena, savaitė. Netolimą savo ateitį, dėl savo gyvenimo būdo, numatytau labai nesudėtingai. Dažniausiai visos mano dienos būna vienodos iš esmės. Skiriasi tik mintys, pietūs, išgertas arbatos kiekis ir kitos bereikšmės detalės. Ypač taip yra vasarą, kai kiti šios planetos gyventojai beveik neturi jokios įtakos man, todėl viską numatyti nėra sunku. Taip pat prie apmąstymų prisideda ir svajonės, mat dar ir svajoti sugebu. Svajones irgi reikia vertinti racionaliai, tai irgi papildomi dalykai apmąstymams, kurie dažnai aplanko mano smegenis, ypač karštom vasaros naktim, kai intensyviai nesimiega.

atsigulęs miegoti aš tiesiog pradedu gyventi savo mityse ir savo vaizduotėje, mintyse galiu regėti vaizdus, girdėti muziką, net sutikti visai kitus žmones, su jais susipažinti, nukeliauti į nežinomus kraštus, žodžiu, lavinant vaizduotę, ji vis stiprėja, daugelis iš jūsų tikriausiai net neįsivaizduojate kokią naudą ji gali suteikti

Kartais sunku atskirti, kas tikra, o kas ne

Dažniausiai į savas mintis pasineriu vakare, gulėdama lovoje, klausydama muzikos. Tam procesui man svarbi vienantvė, tačiau yra vienas žmogus, kuriam kartas nuo karto atskleidžiu savo pamąstymus. Mąstau apie viską: prabėgusią dieną, planus ateinančiai dienai, apie kokį nors žmogų, apie ateitį... Dažnai mąstau labai sudėtingomis, iki galo neišaiškintomis temomis pvz: ar yra Dievas, kas būna po mirties, kas yra visko visko pradžia (visos visatos) ir pan. Manau, mąstyti, gilintis į problemas ir iškilusius klausimus, apgalvoti buvusius ir būsimus įvykius, yra svarbu. Tokiu būdu tobulėjame kaip asmenybės, susikuriame tvirtą požiūrį į įvairius dalykus, imame geriau suvokti aplinką, poelgius, patį gyvenimą.

neatsiejamas dalykas. Visada galvoju apie tai ką reiktų daryti, kad pakeisčiau, tai kas man nepatinka. Visad kažkiek stebiu ir kitus žmones ir mąstau ar jie taip pat apie tai susimąsto. Žodž, mėgstu kartais pasiknisti savy... kartais ir kituose.

Dažnai mąstau prieš užmingant arba klausantis muzikos...

eitvys rašė:Dažniausiai prieš užmiegant apie kažką pasvajoju, pagalvoju kas vyks kitą dieną apgalvoju praėjusia dieną.

Va, aš ir. Dar kartais kai mašina važiuoju, arba kai dirbi kokį neloginį darbą (nu grėbi žolę ir dar ką, kam šiaip nereik proto). O mąstau tai kaip ir sakė apie tai kas buvo ir tai kas bus, kažką kartais prisimenu, pasigraužiu kad pasakiau ne tą, ką turėjau.

Neatsiejama dalis mano gyvenime. Nebūna dienos kai neapmąstau to ar ano. O mąstau apie viską, žiūrint kokioj aplinkoj ar nuotaikoj esu. Apmąstymai man tapo įprasta, tad net nepastebiu kada pradedu, o mąstau daug kur - troleibusuose, lauke, per pamokas, namie, prieš miegą... Kartais būna bardakas galvoje (per daug minčių, prieštaraujančių viena kitai ir pan.), tuomet susidėlioju viską ir pasidaro lengviau.

Dažniausiai apie praeitį pagalvoju, kokių nesąmonių esu padaręs, dėl ko dabar labai gailiuos... O apmąstau gulėdamas ir besiklausydamas muzikos... Kartais ir per pamokas. Bet tik kai nuotaika prasta. Ypač per matematiką pagalvoju apie ką kitą. O atskleidžiu tik svajones.