Apmąstymai

Mąstymas laimės neatneša. Geriau būti buku.

Priklauso nuo to, ka ismastai devoted. Kuo labiau meginu suprasti skirtingus zmones, tuo labiau suprantu, kad nieko nesuprantu Vis lieka tas amzinas klausimas - kodel? Kodel taip, kodel anaip, kodel negaletu buti sitaip, o gal vat taip? Taip ir nuproteti galima

Kaip apmąstau? Na, dažniausiai tai prieš miegą- visada apmąstau ką padariau ir šiaip, apgalvoju kiekvieną bereikšmią mintį. Dar būna, kad kai pasineriu į muziką, užplūsta apgalvojimas, prisiminimai. Pasitaiko ir apmąstymas su draugais.

Dažniausiai mąstau, apie tai kas galėtų būti kitaip, o dažniausias klausimas būna "kas aš esu?" ir tada galvoju visą dieną.O dažniausiai galvoju apie ateitį.

Laabai dažnai paskęstu savo minčių krepšy. Kartais pati bijau kažką mąstyti , nes tada nebegaliu tuo atsikratyti.

Šiaip mąstyti nėra blogai - tobulėji.

Kai guliu, miegu mastau apie tai kas manes laukia ateityje ir visa laika isivaizduoju, kad ateitis bus pasakiska, svajones issipildys, sukursiu labai gera seima, turesiu gera zmona, dirbsiu toki darba, del kurio i mane aplinkiniai, artimieji ir draugai rodys kitoki demesi Kai nemiegu, tai dazniausiai nesvajoju, o tik siaip bandau prisiminti ka skaiciau vienur, ar kitur, ka maciau, tiesiog galvoju, kad sitaip bent smegenys per daug neatsipalaiduos, nes nenoriu buti grybas, kuris kaip toletas renka viska i save kas papuola ir nieko nesuvirskina Beje megstu mastyti pries pokalbi su kitu zmogumi, sakykime jeigu zinau, kad pokalbis bus neisvengiamas, tai stengiuosi sugalvoti ka pasakyti ir ne siaip kokia nesamone, bet tai kas butu idomu, bet kai pradedu kalbeti, tai visa laika persistengiu, nes kalbu per daug greitai ir pasakau visko per daug